Seimas nesutiko imtis apkaltos Paluckui

Siūlymą sudaryti minėtą komisiją palaikė tik 41 Seimo narys, 68 pasisakė prieš, dar 7 balsuojant susilaikė.

Apkaltos opozicija ėmėsi po to, kai vasarą buvo publikuoti keli žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucko verslą, ryšius, įtartinus sandorius. Pasak apkaltos iniciatorių, eidamas Seimo nario pareigas ir kartu spręsdamas privataus verslo klausimus, buvęs ministras pirmininkas siekė asmeninės naudos ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

„Nors Gintautas Paluckas atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų, tačiau kaip Seimo nario konstitucinė atsakomybė niekur nedingusi. Pažymėtina, jog savo ruožtu teisėsaugos institucijos vykdo ne vieną ikiteisminį tyrimą susijusį su Seimo nario ir jo artimųjų įmonių veikla“, – pristatydamas apkaltos iniciatyvą iš plenarinių posėdžių salės tribūnos Seime sakė konservatorius Mindaugas Lingė.

„Nesikišame į teisėsaugos institucijų darbą, ypač kai Konstitucija aiškiai atskiria specialiųjų komisijų ir kitų institucijų veikimo ribas, kurių visiems privalu laikytis. Nepaisant to – bus ar nebus baudžiamoji atsakomybė – pakanka konstitucinės atsakomybės pagrindų pradėti apkaltos procesą tiek dėl galimo šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, tiek dėl priesaikos sulaužymo“, – pažymėjo jis.

Klausimus keliantys parlamentarai pažymėjo, kad G. Paluckas įsteigė lengvatinę nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą gavusią įmonę „Garnis“ jau dirbdamas parlamente, o būdamas premjeru priiminėjo įmonės strateginius sprendimus, dalyvavo akcininkų susirinkimuose. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog buvęs Ministrų kabineto vadovas nenusišalindavo nuo Vyriausybės sprendimų, susijusių su ILTE.

Todėl iniciatoriai darė išvadą, kad G. Paluckas nuosekliai vykdė privačią verslo veiklą, nesuderinamą su Seimo nario konstituciniu statusu.

Be to, pažymėta, kad socialdemokratas vėlavo atlyginti žalą Vilniaus miesto savivaldybei vadinamoje „žiurkių byloje“ – kaip skelbta, dalį 2012 m. priteistos sumos ekspremjeras sumokėjo tik šią vasarą. Apkaltą inicijuojantys politikai akcentavo – tokiais veiksmais G. Paluckas pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, nevykdė Seimo nariui kylančių moralinio pobūdžio reikalavimų bei pažeidė priesaiką.

Todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Seimui siūlyta sudaryti 11 narių specialiąją tyrimo komisiją, kuri iki spalio 31 d. būtų vertinusi, ar yra pagrindo pradėti apkaltą G. Paluckui.

Vienas apkaltos iniciatorių, konservatorius M. Lingė teigė, kad specialiosios tyrimo komisijos sudarymas nebūtų nuosprendis. Tačiau, jo teigimu, priešingas Seimo nutarimas reikš sprendimą dangstyti galimą Konstitucijos ir priesaikos laužymą.

„Ypatingai kreipiuosi į Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos atstovus ir tikiuosi laikysitės pozicijų, kurias išsakė pirmininkas Aurelijus Veryga, išlikti nuosekliems ir nepriklausomai nuo prisijungimo prie koalicijos palaikyti inicijuojamą apkaltą“, – į valdančiojoje daugumoje dirbančius parlamentarus kreipėsi opozicijos narys.

Pats G. Paluckas anksčiau žurnalistams teigė nesibaiminantis dėl galimos apkaltos. Socialdemokratas opozicijos iniciatyvą vadino politiniu žaidimu.

ELTA primena, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo kreditinio sukčiavimo, susijusio su bendrovės „Garnis“ įgyta lengvatine 200 tūkst. eurų paskola. Taip pat atliekamas tyrimas dėl galimo kreditinio sukčiavimo, dokumentų klastojimo G. Palucko brolio sutuoktinei priklausančiai bendrovei „Dankora“ galimai apgaule įgijus daugiau nei 136 tūkst. eurų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų.