Europarlamentarė Rasa Juknevičienė kiekviena proga primena, kad reikia gerbti ir mylėti Baltarusijos opozicijos lydere prisistatančią Sviatlaną Cichanouskają. Ir tikrai nereikia reikalauti, kad ji išmoktų lietuviškai. Toks reikalavimas neva yra „siauras ir provincialus".
Kai valdantieji sumažino apsaugos lygį Vilniuje esančiam Cichanouskajos biurui, konservatorių gretose kilo nemažas pasipiktinimas. Ypač garsiai piktinosi Gabrielius Landsbergis, o Juknevičienė feisbuke dėkojo Gabriukui už tokią poziciją.
Čia jau neišlaikė net kai kurie europarlamentarės gerbėjai, priminę, kad Sviatlana per penkerius metus taip ir nesiteikė pramokti lietuviškai.
Juknevičienei šis argumentas nepasirodė svarus. „Labai siauras ir provincialus reikalavimas, kad ji kalbėtų lietuviškai", - atkirto politikė.
Na taip, tikrai provincialu norėti, kad ilgai Lietuvoje gyvenantis asmuo bent kiek pramoktų mūsų kalbą. Primena sovietinius laikus, kai užteko mokėti rusiškai, o lietuviškai - nebūtinai.
Jei išrenkame tokius politikus kaip Juknevičienė, neverta stebėtis, kad ir Vilniaus gatvės jau primena sovietinius laikus - rusų kalba skamba ant kiekvieno kampo.