Reakcija į Kapčiamiesčio bendruomenės susirūpinimą: siūlo keisti žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką

Tai numatančias Žemės įstatymo pataisas įregistravę parlamentarai siekia užtikrinti teisingesnį atlyginimą savininkams. 

Įstatymo pataisomis siekiama išplėsti galimybę visuomenės poreikiams paimtų sklypų savininkams atlyginti natūra, tai yra kitu žemės sklypu. Projektas numato, kad nesant galimybės suteikti besiribojančio sklypo, gali būti suteikiamas kitas valstybinės žemės sklypas. 

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir subjektyvių vertinimų, įstatyme siūloma įtvirtinti 3 privalomus kriterijus, kuriuos turi atitikti siūlomas sklypas. Jis turi būti toje pačioje savivaldybėje; sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis turi sutapti su paimamo sklypo paskirtimi; jo plotas negali skirtis daugiau kaip 15 proc. nuo paimamo sklypo ploto. Beje, vertės skirtumas visais atvejais būtų kompensuojamas pinigais.

Siekiant išvengti procedūrų vilkinimo, siūloma nustatyti, kad institucija turi teisę pateikti pasiūlymą dėl konkretaus analogiško sklypo suteikimo tik vieną kartą. Jeigu žemės savininkas atsisako tokio pasiūlymo, įstatymo pataisos numato, kad jam atlyginama pinigais arba, esant galimybei, suteikiamas besiribojantis žemės sklypas.

Tikimasi, kad priėmus pakeitimus sumažės socialinė įtampa ir pasipriešinimas. Projekto autoriai mano, kad žemės savininkai, ypač ūkininkai, kuriems žemė yra darbo priemonė, dažniau sutiks su žemės paėmimu gražiuoju, nes gaus realią galimybę tęsti veiklą kitame sklype, o ne tik piniginę kompensaciją, už kurią rinkoje ne visada įmanoma įsigyti lygiavertį turtą. 

Pasak V. Pranckiečio, parengti įstatymo pataisas paskatino ne tik situacija Kapčiamiestyje, bet taip pat planai plėsti poligoną Tauragėje, „Rail Baltica“ statybos, dėl kurių visuomenės poreikiams bus paimti gyventojų sklypai.

„Siūlome numatyti, kad tais atvejais, kai valstybė paima savo poreikiams privatų sklypą, ji iš savo, pavyzdžiui, valstybinio miško skiria tokį pat sklypą žmogui kaip kompensaciją. Tada gynybai skirti pinigai niekur neiškeliautų, o žmonės liktų emociškai patenkinti“, – Eltai sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys V. Pranckietis. 

Jo teigimu, valstybė turi teisę siūlyti žmogui sklypą ten, kur jam gali patikti, o jeigu nėra tokios galimybės – tada sumokėti kompensaciją. 

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys V. Pranckietis siūlo tokį reguliavimą taikyti ne tik miško žemei, bet ir kitos paskirties žemei.  

„Čia nėra įvardinti tik miškai, nes yra daug įvairių žemės paskirčių. Svarbiausia,  kad kiekvienu atveju žmogui būtų kompensuota teisingai ir jo pasirinktu būdu. Pavyzdžiui, žmogus yra įveisęs mišką, tos investicijos kainavo, priklausė išmokos, kurių jis nebeteks. Tai tokiu atveju, paėmus sklypą visuomenės poreikiams, tas išmokas valstybė turėtų kompensuoti“, – sakė V. Pranckietis. 

Jo nuomone, lankstesnės ir teisingesnės atlyginimo natūra galimybės paspartins valstybinės svarbos projektų įgyvendinimą.

„Tai netgi galėtų pagreitinti procesą, nes dabar, jeigu žmogus yra nepatenkintas pasiūlyta kaina, prasideda teismai ir problema sprendžiasi ilgiau“, – sakė V. Pranckietis. 

Jis neatmeta, kad projektas, sulaukęs kitų Seimo narių pasiūlymų, dar gali būti patobulintas. 

Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo šių metų rugsėjo 1 d.

Šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme  kaip pagrindinis atlyginimo būdas už paimtą žemę yra pinigai, tik išimtiniais atvejais galima atlyginti besiribojančiu sklypu. 

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą Lazdijų savivaldybėje steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę. 

Dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas.