Baltarusijos opozicijos lydere prisistatančios Sviatlanos Cichanouskajos biuras skundžiasi, kad ji parašė laišką premjerei Ingai Ruginienei, bet atsakymo negavo.
Kažin, jei Lietuvos žmonės pradėtų rašyti laiškus Cichanouskajai, kiek atsakymų gautų? Jei rašytų lietuviškai, turbūt nė vieno.
Pati Cichanouskaja jau persikraustė į Varšuvą, tad skundą įgarsino jos biuro Vilniuje vadovas Dzianisas Kučynskis.
Anot jo, kai buvo nutarta, kad opozicionierės apsaugą iš Vadovybės apsaugos tarnybos perims policija, Cichanouskaja parašė laišką Ruginienei.
Kaip sako Kučynskis, „ieškodama kompromiso". O Ruginienė neatsakė.
Įdomu, kaip Cichanouskaja įsivaizduoja tą kompromisą? Lietuva tave priglaudžia, popina, paskui sumažina apsaugos lygį, bet vis tiek saugo, ir vis negana.
Dar reikia kažkokio „kompromiso", kitaip sakant - daugiau popinimo, nes jautiesi pasaulio bamba.
Dauguma Lietuvos piliečių nesijaučia pasaulio bambomis, o jei jaustųsi, galėtų užversti laiškais ne tik premjerę, bet ir menamą Baltarusijos opozicijos lyderę.
Pavyzdžiui, tokiais laiškais: gyvenu skurdžiai, vaikams reikia batų, gal galėtumėte, Sviatlana, pasidalinti maža dalimi lėšų, skiriamų jūsų išlaikymui?
Aišku, atsakymų nebūtų, ypač į laiškus lietuvių kalba.