Protestai - partijų žaisliukai. O kas toliau?

Kultūrininkai jau pareiškė, kad ketina sukti į politiką. Ekspertai sako, kad toks tikslas buvo nuo pat pradžių. Tik garsiai apie tai nebuvo skelbiama. Kalbama jau ir apie priešlaikinius rinkimus. Kiek tokie judėjimai iš tiesų yra pilietiniai, o kiek - politinė veikla?

Apie tai, kad kultūrininkų protestas gali turėti politinių tikslų ir jeigu taip yra, tai reikėtų paskelbti viešai, dar neseniai sakė šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Netrukus kultūrininkai pripažino, kad iš tiesų planuoja sukti į politiką, o pirminis tikslas - savivaldos rinkimai.

Konservatoriai pasiruošę paremti

„Mes norime paskatinti, kad šie žmonės ne tik diskutuotų, bet ir prisiimtų atsakomybę eiti į savivaldą. 2027 metais bus svarbūs rinkimai Lietuvoje - savivaldos rinkimai", - kalbėdamas apie kultūrininkų pasiektus rezultatus ir naujausius planus sakė iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis. Tiesa, kultūrininkai tikino, kad atskiros politinės jėgos neketina kurti, kviečia bendraminčius jungtis į jau esamas politines jėgas. Konservatoriai jau viešai patikino, kad mielai priims kultūrininkus į savo gretas.

Be to, kultūros asamblėja jau renka ir finansinę paramą.

Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė neseniai sakė, kad kultūrininkų judėjimu norima reaguoti į valdančiosios daugumos priimamus sprendimus: „Mes galime užtikrinti, kad mūsų tikslas nėra tapti politine partija, tai nėra politinis judėjimas. Pilietinė veikla natūraliai yra susijusi su politika plačiąja prasme. (...) Pilietinė visuomenė gali proaktyviai reaguoti į vykdomosios ir daugumos valdžios veiksmus ir turi reaguoti, mes tą ir darome. Mes reaguojame į dabartinę situaciją, mes reaguojame į valdančiųjų daugumos daromus sprendimus ir mes juos komentuojame."

Iniciatyvinės grupės narė kritikavo valdančiuosius, teigdama, kad šie mėtosi tuščiomis frazėmis ir yra koalicijoje su populistine partija, keliančia destrukciją ir chaosą valstybėje.

Tuo tarpu Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas kiek anksčiau sakė aiškiai matantis, kad kultūrininkai turi politinių tikslų: „Ką dabar kalba Kultūros asamblėja, jau daugiau yra politiniai siekiai. Kalbama apie visą politinį vadovavimą, politinę koaliciją, apie valdančiuosius."

Leidimus reikėjo „išsimušinėti" teismuose

Nemažai bendraminčių subūręs Šeimų sąjūdis, dar prieš organizuojant pirmąjį Šeimos maršą 2022 m., taip pat nuolat sulaukdavo kaltinimų, esą jų siekis - patekti į valdžią.

„Vakaro žinių" kalbintas Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius sakė, kad nors Šeimų sąjūdžio judėjimas nesiruošė eiti į politiką, jo nariai taip pat savivaldos rinkimuose kai kur jungėsi prie „valstiečių": „Sulaukėme pasiūlymų. Rėmėmės Lenkijos pavyzdžiu, kad prieš genderistinę politiką deklaracijos gali būti priimamos savivaldos lygiu. Todėl galvojome, kad tai būtų gera pradžia, kad sprendimus priimtų savivaldos."

Jis stebisi, kad kultūrininkų protestas subūrė tiek žmonių, nors nebuvo jokių aiškių reikalavimų.

„Šeimų sąjūdis turėjo konkretų tikslą - stabdyti Stambulo konvencijos priėmimą Seime. Taip pat kalbėjome apie kitus planuojamus priimti įstatymus. Visa tai buvome įvardiję ir deklaravome.

Dabartiniai protestai neturėjo konkrečių reikalavimų, todėl liko daliai eilinių žmonių nesuprantami. Vienintelis argumentas buvo toks, kad yra netinkamas kažkoks politikas ar išrinkta politinė jėga. Tai yra visiškai politinis procesas. Dabar kultūrininkai jau prisijungė ir prie mitingų už LRT", - sako R.Grinevičius.

Kaip jis prisimena, Šeimų maršo renginius surengti būdavo daug sunkiau nei kultūrininkų ar palaikančių LRT: „Man nesuprantama dabartinė situacija. Kai protestuodavo Šeimų sąjūdis, norint gauti leidimą, reikėdavo laimėti dviejų teismų instancijas. O dabar matome, kai kažkas sugalvoja mitingą prieš savaitę ir lengvai gauna leidimus. Akivaizdu, kad protestus organizuoja kažkuri politinė grupė. Greičiausiai tai yra politikai, kurie sėdi Seime. O kultūrininkai yra tik suklaidinti žmonės ir veikia kaip vykdytojai. Manau, gudresni politologai mato, kad bandoma įgyvendinti tylų valstybės perversmą.

Mus kaltino, kad mūsų finansavimui vagonais iš Rusijos siunčiami pinigai. Nors niekas neįrodė, kad bent centą būtume gavę iš Rusijos. Mitingai buvo suorganizuoti iš eilinių žmonių, kurie aukojo po 10, 20, 25 eurų.

Šiandien man kyla pagrįstų įtarimų, kad būtent dabar gaunami pinigai iš Rusijos. Matant, kaip taip greitai ir lengvai viskas vyksta... Jeigu protestai daromi iš mokesčių mokėtojų pinigų, man tai yra kaip smūgis šlapiu skuduru per veidą. Aš moku mokesčius, o kažkas iš jų darosi politinę karjerą."

R.Grinevičius prisimena, kad Šeimų maršo atstovai sulaukė ir spaudimo iš policijos. „Prieš pirmąjį renginį policija važinėjo į namus pas organizatorius ir prašė pasirašinėti kažkokius įspėjimus. Aš jų nepasirašiau. Nuo Seimo per tokius renginius reikia laikytis 75 metrų atstumo. Mūsų atveju tas atstumas būdavo išmatuojamas, pastatoma tvorelė, o jeigu ten, kur negalima, praeidavo koks pašalinis, būdavome kaltinami, kad tai mūsų žmonės. Dabar matėte, kokie yra atstumai.

Tai tik dar kartą parodė, kad Lietuvoje yra žmonių grupės, kurioms viskas galima, ir žmonės, kuriems įstatymai pritaikomi savaip", - sako R.Grinevičius.

Interviu su politologu Algiu KRUPAVIČIUMI

- Kultūrininkų pareiškimas, kad jie suka į politiką, nediskredituoja pačios protesto akcijos idėjos?

- Manau, kad tai yra logiška pabaiga. Matant, kaip viskas prasidėjo ir vyko, akivaizdu, kad pagrindinis tikslas ir buvo politiniai reikalavimai. Dabar tiesiog sudėti visi taškai ir nebėra jokio vyniojimo į vatą. Pilietiniais protestais pridengiamos politinės akcijos. Dabar viskas aišku, tad ir vertinti tai reikia kaip politinius tikslus.

- Viena politologė pasakė, kad užsitęsę protestai neaišku prieš ką, bet bendrai prieš išrinktą valdžią, nebeatrodo kaip pilietinės visuomenės išraiška. Kodėl tokia nuomonė buvo priimta taip neigiamai?

- Lietuvoje yra labai daug susipriešinimo ir supriešinimo. Dabartinė situacija man primena 1992 m., kai vienintelį kartą Lietuvoje buvo surengti priešlaikiniai rinkimai. Tuomet susipriešinimo mastas buvo sunkiai įsivaizduojamo dydžio. Dalis Parlamento posėdžiavo atskirai.

Šiandien viešoji erdvė labai konfliktiška ir priešiška. Pirmiausia, tai skatina ir kelia dabartinės parlamentinės opozicijos partijos. Lieka atviras klausimas, kiek jos diriguoja kultūrininkų protestams. Bet tiek liberalai, tiek konservatoriai stengiasi pasinaudoti bent menkiausia proga protestus suaktyvinti.

Kai net nepriklausomi žmonės pasako savo požiūrį ir argumentus, bet tai netinka protestuojantiems ir juos remiantiems, matome cancel kultūrą ir marginalizavimą. Tai rodo, kad esame nenormalioje, iškreiptoje būsenoje. Demokratinėje visuomenėje tokių dalykų neturėtų būti.

- Kultūrininkai sako, kad naujos politinės jėgos nekurs, o jungsis prie esamų. Konservatoriai priimtų. Tai ir parodo, kad politinis palaikymas buvo?

- Tikrai taip, protestas buvo palaikomas politinių partijų, akivaizdžiai paramos centre yra konservatoriai ir liberalai. Labai tikėtina, kad ir Laisvės partija atsiras horizonte, jie turėtų remti kultūrininkus. O kultūrininkai daliai visuomenės yra savotiški nuomonės lyderiai. Tad kiekviena partija yra politiškai suinteresuota, kad jų sąraše būtų po vieną kitą naują veidą, kuris laikomas nuomonės lyderiu. Tad šios partijos gali labiau paremti kultūrininkus būsimuose savivaldos rinkimuose. Tačiau ar taip bus, nežinome. Kol kas visuomenės reitingai šioms partijoms nėra palankūs. Be to, iki savivaldos rinkimų yra dar daug laiko, tad viskas dar gali kelis kartus pasikeisti.

- Prieš kelis metus Šeimų sąjūdžio judėjimas buvo marginalizuojamas, vadinamas antivalstybiniu, sulaukė kaltinimų, kad siekia nuversti valdžią. Kuo skiriasi tas judėjimas nuo šiandieninio kultūrininkų?

- Šeimų maršas gynė tradicines vertybes, o kultūrininkų protestas yra ideologiškai mažų mažiausiai neoliberalus. Kultūrininkų protestas turėjo politinius reikalavimus, kurie buvo be pabaigos. Šeimų sąjūdžio protestą pirmiausia marginalizavo vadinamoji sisteminė žiniasklaida, kuri stengėsi užklijuoti visas įmanomas etiketes. Šį kartą - priešingai. Kultūrininkų protestas yra remiamas ir palaikomas tais kanalais ir stipriai sureikšminamas.

Aš sakyčiau, kad Šeimų maršas neturėjo tokio vidinio agresyvumo. Priešingai, negu yra dabar.

- Kur baigiasi visuomeninis judėjimas ir prasideda politikavimas ar kišimasis į politiką?

- Tada, kai pradedami kelti išskirtinai politiniai reikalavimai. Šiuo atveju - nuo pat pradžių jokios kitos veiklos ir nebuvo. Nebuvo keliami klausimai apie kultūros reikalus, buvo keliamas klausimas tik kas turi būti ar nebūti ministerijos vadovas. Nei daugiau, nei mažiau.