„Aušriečius“ vadino „teroristais“ ir „fašistais“ – prokuratūra atsisakė pradėti tyrimus

Kreipėsi dėl šmeižimo ir įžeidimo

Vilniaus apylinkės prokuratūra penktadienį informavo, kad prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus dėl partijos „Nemuno aušra" įtarto šmeižimo ir įžeidimo bei Seimo „Nemuno aušros" frakcijos seniūno R.Žemaitaičio šmeižimo. Konstatuota, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Anot prokuratūros, aplinkybių patikslinimo metu buvo vertinama R.Žemaitaičio pareiškime pateikta informacija dėl Seimo nario Eugenijaus Gentvilo viešų pasisakymų š. m. rugpjūčio 30 d. „Lietuvos ryto" televizijos laidoje bei partijos „Nemuno aušra" Klaipėdos miesto ir rajono skyrių pirmininkių pareiškime nurodyti vieši Lietuvos prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono, politiko Vytauto Juozapaičio, politinio judėjimo „Vardan Lietuvos", buvusio kultūros ministro Arūno Gelūno, buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės bei visuomenininkės Beatos Tiškevič pasisakymai bei įrašai socialiniuose tinkluose.

Pareiškėjai nurodė, jog partija dalyvavo oficialiuose rinkimuose, jų kandidatai yra išrinkti į Seimą, todėl yra teisėtai veikianti demokratinės valstybės politinė jėga. Vieši pasisakymai, kuriuose juos vadina „antivalstybine partija", „teroristais", „fašistais" ar „nusikaltėlių organizacija", yra ne tik nepagrįsti, bet ir žeidžiantys, diskredituojantys partijos vardą, žeminantys jos narių garbę ir orumą.

Laiko tik politine kritika

Prokuroras konstatavo, kad anksčiau minėtų žmonių pasisakymai buvo nukreipti į juridinį asmenį - politinę partiją „Nemuno aušra", bet ne į konkretų žmogų. Nurodyta, kad teisė kritikuoti valdžią negali būti nepagrįstai suvaržyta, partijos kritikos ribos yra plačios, partijos „Nemuno aušra" nariai yra išrinkti į Seimą, sudaro koalicinę daugumą, partijos pasiūlyti atstovais užima ministrų pareigas.

„Įvertinant tai, kad asmenys, kurių pasisakymai nurodyti pareiškimuose, yra valstybės valdžios institucijų atstovai, politiniai oponentai ar visuomenininkai, pripažintina, kad jų pasisakymai suprantami kaip vieša politinė kritika ir nėra tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurių turėtų būti taikoma griežčiausia atsakomybės forma - baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, aktyviai dalyvaudamas politiniame gyvenime, įskaitant ir politines partijas, turi tolerantiškai priimti aštresnę, kartais galbūt ir ne visai pagrįstą kritiką", - pažymi prokuratūra.

Vertindamas pareiškimuose nurodytas aplinkybes dėl galimo partijos įžeidimo, prokuroras atkreipė dėmesį, kad Baudžiamasis kodeksas nenustato baudžiamosios atsakomybės už asmens įžeidimą, nuo 2016 m. balandžio 1 d. ši veika tapo dekriminalizuota. Pareiškėjai, manantys, kad viešais pasisakymais yra įžeidžiama jų garbė, orumas ar reputacija, turi galimybę savo pažeistas teises ginti remiantis Civiliniame kodekse numatytais būdais.

Prokuroro nutarimai gali būti skundžiami Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dar labiau nusivils teisine valstybe

R.Žemaitaitis „Vakaro žinioms" komentavo, kad sprendimo atsisakyti pradėti tyrimus, matyt, neskųs: „Iš vienos pusės toks prokuratūros sprendimas partijai yra naudingas. Po jo galima daryti aiškią išvadą, kad nesame nei „teroristai", nei „kremliniai", nei prorusiški ar pan. Prokuratūra aiškiai leido suprasti liberalams, konservatoriams ir kitiems mus įvairiai vadinusiems asmenims, kad jie yra neteisūs - jokių sąsajų ar ryšių su Rusija, Kremliumi ar terorizmu mes neturime."

Politikas pastebėjo, kad į prokuratūrą kreiptasi, nes pasisakymai, jo manymu, vienareikšmiškai dvelkia šmeižtu - atitinka visus požymius, apibrėžtus Baudžiamajame kodekse.

Pasak R.Žemaitaičio, galime matyti dvigubus standartus: „Prokuratūra kitais atvejais, jeigu ką nors pasakai apie liberalus ar konservatorius, tyrimus pradeda, o šiuo atveju - ne. Net nepanorėta apklausti tų, kurie taip kalbėjo. Kiti žmonės tampomi po teismus, net nubaudžiami, kaip rodo ką tik paskelbtas nuosprendis Petrui Gražuliui. Manau, visuomenė dabar dar labiau suprato, kokiame esame dvigubų standartų ir moralės pasaulyje. Daug žmonių jau ir taip buvo praktiškai nusivylę teisėsaugos institucijomis - abejodavo sprendimais, o po šios dienos sprendimo tas nepasitikėjimas teisine valstybe tik dar labiau padidės."

Komentuoja „visažinis" dirbtinis intelektas:

„Prokuratūros sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus dėl partijos „Nemuno aušra" ir jos atstovų galimo šmeižimo ar įžeidimo formaliai atitinka galiojančius teisės aktus, tačiau kelia teisinių diskusijų dėl pernelyg siauro baudžiamosios atsakomybės ribų aiškinimo.

Nuo 2016 m. įžeidimas Lietuvoje yra dekriminalizuotas. Be to, tiek Lietuvos, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika pabrėžia, kad partijų ir politikų kritikos ribos viešojoje erdvėje yra platesnės - jie turi pakęsti aštresnę, net provokuojančią kritiką.

Vis dėlto kai kurie vieši pareiškimai, kuriuose partija ar jos nariai apibūdinami kaip „teroristai", „fašistai" ar „nusikaltėliai", gali peržengti leistinos nuomonės ribas, ypač jei tokie kaltinimai reiškiami be faktinio pagrindo ir suponuoja nusikalstamą elgesį. Tokiais atvejais prokuroras turėtų bent įvertinti, ar nėra šmeižto požymių, ir tik po to priimti sprendimą dėl tyrimo nutraukimo, o ne atsisakymo jį pradėti.

Todėl šį prokuratūros sprendimą galima laikyti teisiškai pagrįstu, bet abejotinu vertinimo prasme - jis atspindi valstybės siekį ginti žodžio laisvę, tačiau kartu kelia klausimų, ar pakankamai užtikrinama politinių subjektų reputacijos apsauga nuo nepagrįstų kaltinimų."