1 nuotr.Jeigu Lietuva norėtų atkurti diplomatinius santykius su Kinija, Pekinas reikalautų Taivaniečių atstovybės panaikinimo, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Visgi, jos teigimu, šios sąlygos Lietuva kol kas išpildyti negali.
„Nematau didelio pasistūmėjimo, kadangi iš Kinijos pusės yra tam tikras reikalavimas dėl Taivaniečių atstovybės. Nemanau, kad tai – lengvai įvykdomas reikalavimas. Matyt, kol tas reikalavimas tebegalios, tol tie santykiai nebus iš Kinijos pusės vertinami taip, kaip kitur“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Šiuo metu tai yra ta sąlyga, kurios mes negalime įvykdyti“, – akcentavo ji.
Tuo metu vertindama Igno Vėgėlės vadovaujamos parlamentarų darbo grupės iniciatyvą atkurti santykius su Kinija, prezidento patarėja pabrėžia, jog tai priklauso ir nuo Pekino sprendimų.
„Mūsų santykis su Kinija yra ne pats geriausias šiuo metu. Neturime pilnaverčio diplomatinio atstovavimo, neturime santykio ambasadorių lygyje. Tie parlamentarai, kurie sako, kad nori atkurti santykius iki ES vidurkio, būtent tai, turbūt, turi minty. Dėl to mes visi čia sutinkame, yra nacionalinis sutarimas dėl to, kad turėtų tie santykiai būti normalūs“, – dėstė A. Skaisgirytė.
„Vėlgi, tiems santykiams atkurti reikia abiejų pusių noro. Šitą norą Lietuva transliuoja, ar bus analogiško noro atsakas iš Kinijos – netruksime pamatyti“, – pabrėžė ji.
Kaip skelbta anksčiau, Seime suburta septynių parlamentarų darbo grupė, kuriai vadovauja I. Vėgėlė.
Šios grupės tikslas – aiškintis ir šalinti priežastis, trukdančias atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio lygmens, kokį šiuo metu turi dauguma ES valstybių.
Darbo grupei priklauso I. Vėgėlė, Vitalijus Šeršniovas, Tadas Barauskas, Algirdas Butkevičius, Rimas Jonas Jankūnas, Karolis Neimantas bei Artūras Zuokas.
Užsienio reikalų ministerija (URM) anksčiau teigė, kad šios darbo grupės tikslai neprieštarauja dabartinės Vyriausybės nuostatoms.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija.
Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau Ingos Ruginienės Ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra.
Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija.
Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
