1 nuotr.Žiniasklaidai skelbiant apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sprendimą atšaukti sankcijas dviems Baltarusijos bankams, Finansų ministerijai bei šios šalies kalio įmonei ir „Belaruskalij“, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad šio sprendimo negalima sieti su Europos Sąjungos (ES) sankcijų politika.
„Jungtinės Amerikos Valstijos iš tikrųjų gali turėti savo politiką Rusijos atžvilgiu, Baltarusijos atžvilgiu, tačiau Europos Sąjungos politika yra labai aiški ir ji yra pagrįsta principu, kad abi valstybės – tiek Rusija, tiek jos artima sąjungininkė Baltarusija, yra atsakingos už tai, kas vyksta Ukrainoje.
Karas tęsiasi, jis įgyja tikrai žiaurias formas. Dėl to sankcijos yra taikomos, jeigu ir ne visai veidrodiniu principu, tai vis dėlto tam tikru suderinamumo principu“, – ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams sakė jis.
„Visiškai neseniai mes pasiekėme, kad Europos Sąjungoje sankcijos Baltarusijai buvo pratęstos dar dvylikai mėnesių ir tuos dvylika mėnesių nėra jokių galimybių, o ir nėra jokio politinio noro, grįžti prie sankcijų Baltarusijai persvarstymo. Taigi, Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų panaikinimas yra vienas dalykas, o Europos Sąjungos sankcijų politika yra kitas takelis“, – pabrėžė šalies vadovas.
Ketvirtadienį taip pat paskelbus apie Minsko režimo paleidžiamą politinių kalinių grupę, prezidentas sako, kad Lietuva šiuo klausimu remia JAV politiką, tačiau pažymi, jog yra sukuriamas ydingas mechanizmas, Baltarusijai nuolat už tai tikintis ko nors mainais.
„Tie žmonės, kurie atvyksta, tame tarpe, ir į Lietuvą, be abejo, visada čia bus laukiami. Mes patį humanitarinį Jungtinių Amerikos Valstijų pobūdį remiame ir remsime, kiekvieno žmogaus laivė yra neįkainojamas dalykas.
Tačiau bėda yra ta, kad tokiu būdu mes sukuriame tą ydingą motyvacinį mechanizmą Lukašenkai, tartum padaryti šią apyvartą nuolatine“, – akcentavo G. Nausėda.
„Kitaip tariant, vienus kalinius paleisti, kitus priimti ir tada tikėtis, kad kito Jungtinių Amerikos Valstijų vizito metu, paleidus kalinius, bus vėl kažkas mainais suteikta – tai kuria visai ne tą motyvacinį mechanizmą, kurio mes norėtume ir kuriuo mes ketintume Baltarusijos režimą pastatyti į vietą, jeigu taip galima sakyti. Todėl, žiūrėkime į šitos politikos tąsą“, – tęsė jis.
Prezidentas pažymi, kad mainų klausimą kėlė ir Lietuvoje viešėjusiam specialiajam JAV pasiuntiniui Johnui Coale‘ui.
„Aš tą išsakiau ponui Coale‘ui asmeniškai, kadangi esame kaimynai su Baltarusija. Kaip sakoma, kaimynų nepasirinksi“, – teigė jis, paklaustas, ar kelių šimtų politinių kalinių mainai į sankcijų panaikinimą, jo manymu, yra lygiaverčiai.
Vis tik šalies vadovas kelia klausimą dėl paleidžiamų, tačiau Baltarusijoje liksiančių žmonių saugumo.
„Tiesą sakant, net ir dėl to paties fakto, kad yra paleidžiama nemažai politinių kalinių, tačiau didžioji jų dalis liks pačioje Baltarusijoje, mano klausimas yra retorinis, bet jis nėra toks retorinis, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Jo esmė yra tokia – ar jūs manote, kad Lukašenka pamirš, kad tie žmonės buvo kalėjime ir jie lyg niekur nieko gyvens Baltarusijoje nepatirdami jokios priespaudos arba nepatirdami jokio psichologinio smurto?“ – klausė jis.
Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad JAV atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms – Baltarusijos kalio bendrovei ir „Belaruskalij“.
Apie tai agentūrai pranešė su Baltarusijos prezidentu susitikęs specialusis JAV pasiuntinys Johnas Coale‘as.
Po susitikimo taip pat paskelbta apie 15–20 politinių Baltarusijos kalinių paleidimą.
Kaip pranešė Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuras, į Vilnių atvyks 15 politinių kalinių.
