Prezidentas: gali kilti klausimas, arba toks Taivaniečių atstovybės pavadinimas, arba apskritai jokios atstovybės

Pasak G. Nausėdos, klausimas dėl Taivaniečių atstovybės kartais įgyja įvairias potekstes. Jis pažymėjo, kad klausimas dėl atstovybės pavadinimo yra išspręstas prieš keletą metų. 

„Galima vadinti jį klaida, galima vadinti kitaip, bet tai yra klausimas, kuris, pripažinkime, buvo tam tikras Taivano iškovojimas santykiuose su aplinkinėmis arba kitomis pasaulio valstybėmis. Tai buvo kuoliukas, kurį jie įkalė“, – antradienį po Prezidentūroje vykusio politikų pasitarimo dėl užsienio politikos kalbėjo prezidentas. 

Dabar, jo teigimu, klausimas yra toks: ar Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimas yra įmanomas ir ar mums neteks susidurti su kitokio pobūdžio klausimu:

„Arba Taivano atstovybės pavadinimas toks, koks jis yra, arba apskritai jokios Taivano atstovybės.“  

„Dar kartą kartoju: gali būti pavadinta „Taipėjaus“, gali būti pavadinta kitu pavadinimu. Bet tai yra klausimas, kuris yra susijęs su abiem pusėmis: tiek su valstybe, kurioje ši atstovybė yra įsteigta, tiek ir su pačia atstovybe, kuri yra įsteigta ir kurios pirminis pavadinimas buvo skirtingas“, – pridūrė šalies vadovas. 

Anot G. Nausėdos, susitikimo Prezidentūroje metu buvo kalbėta, ar dėl pavadinimo vyko diskusijos su Taivaniečių atstovybės atstovais, koks yra jų požiūris į tai. Šią minutę esą turime konstatuoti, kad rodant iniciatyvą dėl pavadinimo keitimo gali iškilti klausimas: arba Taivaniečių atstovybė apskritai, arba jokios atstovybės. 

Lūkesčiai buvo labai dideli

Kartu G. Nausėda kalbėjo, kad iki galo yra neišnaudotas potencialas, kuris buvo sietas su Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymu.

„Čia nėra ko slėpti. Iš tikrųjų lūkesčiai buvo labai dideli, kuomet kalbėjome ir apie ekonominį bendradarbiavimą, ir apie investicijas, ir apie jų paramą mums tose ypatingai technologiškai inovatyviose srityse. Tas potencialas buvo išnaudotas tik labai maža dalimi. Ir užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio vienas iš uždavinių yra pamėginti šį potencialą atskleisti. Pirmiausia, per sukūrimą tam tikrų programų, kurios labai aiškiai atspindėtų ir taivaniečių įsipareigojimus, planus, ir kad galima būtų vykdyti labai aiškų monitoringą ir spręsti, ar tą planą sekasi įgyvendinti gerai, ar ne“, – nurodė prezidentas.

Jis sakė, kad šis aspektas buvo paliktas savieigai ir, deja, šiandien turime konstatuoti, kad galėjome pasiekti kur kas daugiau nei pasiekėme.

Nori pamėginti atšildyti santykius su Kinija

G. Nausėda tikino, kad norima išsaugoti normalius, dalykiškus santykius tiek su Taipėjumi, tiek su Kinijos Liaudies Respublika. Tačiau pastarosios reakcija į faktą dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje, kaip minėjo prezidentas, nelabai pasikeitė. 

„Mes tikrai nesame pasirengę bet kokiomis sąlygomis arba su ištiesta ranka priimti ultimatyvius reikalavimus. Ko mes geidautume – tai yra išsaugoti normalų kontaktą, pagarbų požiūrį vienas į kitą. Ir tada galbūt laipsniškai pamėginti atšildyti tuos santykius pirmiausia, pavyzdžiui, pademonstruojant gerą valią ir grąžinant diplomatinį atstovavimą bent jau į kito po ambasadoriaus rango asmenų atstovavimą“, – spaudos konferencijoje pažymėjo valstybės vadovas.

Klausimą iškėlė I. Ruginienė

ELTA primena, kad 2021 metų pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. 

Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

I. Ruginienė yra sakiusi, kad nemato priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimas negalėtų būti pakeistas į Taipėjaus, kaip yra kitose valstybėse.

Reaguodamas į tokius pareiškimus, G. Nausėda tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų. K. Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.

Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą. 

Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva.