1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol kas rotacinis oro gynybos modelis neveikia. Pasak šalies vadovo, dėl to yra sunku tinkamai apsaugoti valstybių oro erdvę nuo galimų incidentų.
„Deja, turiu pasakyti, kad labai gera rotacinės oro gynybos idėja, įtraukta į NATO dokumentus, neveikia. Nuo 2023 m. kelioms savaitėms turėjome tik du elementus – Nyderlandų „Patriot“ ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas iš Italijos. Galite įsivaizduoti, kad su tokiais pajėgumais negali užpildyti spragų“, – trečiadienį Kopenhagoje, prieš prasidedant neformaliai Europos Vadovų Tarybai (EVT), žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas.
„Mums yra labai svarbu užpildyti pajėgumų spragas. Paminėčiau pajėgumus aptikti ir sunaikinti (oro erdvę pažeidžiančius orlaivius – ELTA)“, – nurodė jis.
Tai, jog būtina stiprinti oro erdvės apsaugą, rodo ir pastarojo meto įvykiai Estijoje, Lenkijoje, Danijoje, Rumunijoje bei Lietuvoje, priminė šalies vadovas.
G. Nausėda gyrė ir Europos Sąjungos (ES) iniciatyvas dėl gynybos, tačiau pažymėjo, kad idėjos privalo tapti realiais veiksmais.
„Dokumentai neapgina. Dokumentai neaptinka dronų, skrendančių iš Rusijos ar iš Baltarusijos. Mums reikia veiksmų. Žinoma, vertiname diskusijas, bet tos diskusijos turėtų vesti prie pajėgumų. Ir tam reikia finansų“, – nurodė jis.
Kaip skelbta, 2023 m. Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu, atsižvelgiant į Baltijos šalių raginimus, šalys sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio.
NATO oro gynybos rotacinis modelis skirtas didinti Aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgumų parengtį. Šios iniciatyvos pagrindu sąjungininkų antžeminės oro gynybos sistemos ir papildomi aviacijos pajėgumai rotaciniu principu turėtų būti dislokuojami Baltijos valstybėse.
Iki šiol kelioms savaitėms 2024 m. liepą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“ Lietuvoje buvo dislokavę Nyderlandai. Šių metų vasarį Italija buvo dislokavusi antžemines ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas SAMP/T.
