1 nuotr.Lenkijai atmetant bendro karinio poligono steigimo idėją, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas sako, jog tai vertintina kaip savarankiškas šios valstybės gynybos planavimo pasirinkimas.
„Lenkijos sprendimas dėl bendro poligono vertintinas kaip savarankiškas jų gynybos planavimo pasirinkimas. Premjerė šio klausimo nėra aptarusi su Lenkijos Vyriausybės vadovu, jis taip pat nebuvo Vyriausybės derybų objektas, todėl tai nėra situacija, kurią būtų galima sieti su Lietuvos diplomatinių pastangų rezultatais“, – Eltai sakė jis.
„Kiekviena valstybė sprendimus dėl gynybos infrastruktūros priima pagal savo poreikius, o tai nekeičia glaudaus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo saugumo srityje“, – akcentavo Vyriausybės vadovės patarėjas.
Apie tai, jog Lenkija neketina dalyvauti kuriant Kapčiamiesčio karinį poligoną netoli Lenkijos sienos, pranešė šios šalies žiniasklaida. Ketvirtadienį Suvalkuose apsilankęs Lenkijos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Pavelas Bejda pabrėžė, kad Lenkija nėra suinteresuota tokiu sprendimu.
Lenkija, kaip pažymėjo ministro pavaduotojas, atidžiai stebi situaciją ir dalyvauja derybose, siekdama užtikrinti, kad bet kokia infrastruktūra būtų statoma tinkamu atstumu nuo Lenkijos sienos, be kita ko, dėl Seinų apylinkių gyventojų susirūpinimo.
Anksčiau skelbta, jog sausį Varšuvoje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paragino jį apsvarstyti galimybę išplėsti planuojamą Kapčiamiesčio poligoną į Lenkijos teritoriją, taip sukuriant bendrą dviejų šalių karinį objektą.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
