Premjerė: siekdami užkirsti kelią sukčiams, bankai galėtų užlaikyti klientų mokėjimus

„Informavimas ir konsultavimas yra labai svarbu, tą reikia tęsti, bet reikia pripažinti, kad jau, matyt, tos žinutės (...) ne visada veikia. (...) Yra įvairių tikrai alternatyvų ir būdų, kaip pasunkinsime gyvenimą – nuo didesnės baudžiamosios atsakomybės įteisinimo iki, siūliau net ir (Lietuvos – ELTA) banko atstovams tokią idėją, kad galbūt pavedimai galėtų būti šiek tiek užlaikomi“, – naujienų portalo „Lrytas“ laidoje kalbėjo Vyriausybės vadovė.

„(Būtų galima – ELTA), pavyzdžiui, sulaikyti kokiai parai ar pusei paros, tiesiog rezervuoti tas lėšas su galimybe grąžinti, nes dažniausiai, kai žmogus pakliūna į tokias pinkles, valandos ar dviejų bėgyje supranta, kad tai vis dėlto sukčiai, bet jau susigrąžinti pinigų negali“, – tęsė ji.

Anot I. Ruginienės, svarbu, kad bankai, patvirtinę sukčiavimo atvejį, turėtų galimybę mokėjimą atlikusiam asmeniui grąžinti lėšas.

„Kitas dalykas, kalbame apie tai, kad, kai pervedi pinigus kitam, (…) bankas neturi teisinių galimybių atgal susigrąžinti lėšas, net jeigu visiškai aišku, kad tai yra sukčiavimas“, – sakė premjerė.

„Tai norime keisti ir tą dalyką, kad vis dėlto bankas turėdamas ir matydamas sukčiavimo atvejį galėtų atgal grąžinti lėšas. Tam reikia teisėkūros pakeitimų ir tą yra planuojama daryti“, – pridūrė I. Ruginienė.

Primename, kad praėjusių metų spalį euro zonoje įsigaliojo mokėjimų sistemos pokytis, mokėjimo paslaugas teikiančias finansų įstaigas įpareigojęs patikrinti, ar pervedamos lėšos pasiekia tikrąjį gavėją. 

Kiekvieną kartą, kai asmuo nori atlikti pavedimą, mokėjimo paslaugas teikiančios įstaigos turi patikrinti, ar nurodytas gavėjo vardas, pavardė ar įmonės pavadinimas sutampa su žmogaus ar įmonės, kuriai priklauso nurodytas sąskaitos numeris, duomenimis. 

LB valdybos nario Evaldo Ruzgio teigimu, šią sistemą anksčiau įdiegusių valstybių patirtis rodo, kad tokia tvarka padeda mažinti sukčiavimo apimtis.