1 nuotr.Nors Lietuva pabrėžia strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) ir demonstruoja esanti ištikima bei patikima sąjungininkė – nuo gynybai skiriamų lėšų iki pozicijos dėl karinės kampanijos Irane, prezidentas Gitanas Nausėda dar nesulaukė kvietimo apsilankyti Baltuosiuose rūmuose. Tokios galimybės, kaip kalbama neoficialiai, nori ir premjerė Inga Ruginienė. Ekspertai skeptiški dėl to, kad mūsų valstybės vadovai artimiausiu metu galėtų surengti dvišalį susitikimą su JAV vadovybe.
Politologų vertinimu, dabartinėje geopolitinėje situacijoje, ypač vykstant karui Irane, G. Nausėdos šansai susitikti su D. Trumpu yra menki. Anot jų, pasimatyti su JAV vadovu siekia daugelio valstybių lyderiai, be to, JAV prezidentas nėra itin susidomėjęs Baltijos šalimis.
Politiniuose kuluaruose kalbama apie I. Ruginienės pavedimą užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui suorganizuoti jos susitikimą su JAV prezidentu arba viceprezidentu J. D. Vance‘u. Ar tokią užduotį Lietuvos diplomatijos vadovui iš tiesų davė – premjerė neatsako, tik užsimena, jog tiek D. Trumpui, tiek JAV viceprezidentui turėtų, ką pasakyti.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorės Dovilės Jakniūnaitės, ministrė pirmininkė ir toliau siekia išlikti aktyvi užsienio politikoje.
„Nežinau idėjos, apie ką mūsų premjerė įsivaizduoja kalbėtis, ką pasiūlytų D. Trumpui. Čia reikėtų jos pačios klausti. Man atrodo, kad tas noras yra susijęs su dabartine premjerės ir jos komandos strategija – parodyti ją kaip aktyvią užsienio politikos veikėją, matomą“, – Eltai komentavo D. Jakniūnaitė.
„Premjerės ambicijos turėti vizitą į Jungtines Valstijas, ypač prieš prezidentą, yra šiek tiek nepamatuotos. Ypač, jei tai nebuvo derinta su prezidentu – čia jau klausimas dėl vidinės koordinacijos“, – akcentavo ji.
Kartu politologė pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija simbolizuoja tam tikrą ministrės pirmininkės ir prezidento bandymą konkuruoti.
„Neturėtų taip būti – nueina informacija apie premjerės vizitą ir paskui pradedame diskutuoti prezidentūroje. Iš principo turi būti susiderinimas“, – kalbėjo VU TSPMI profesorė.
Pasirodžius informacijai apie galimus premjerės norus nuvykti į Vašingtoną, pasisakė ir prezidentūra. G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė „Žinių radijui“ teigė, jog jau bandoma suorganizuoti prezidento susitikimą su D. Trumpu. Kartu ji pažymėjo – vykstant į Vašingtoną reikia turėti parengtus dvišalių susitarimų siūlymus, kuriuos Lietuva galėtų pateikti amerikiečiams.
Dvišaliai susitikimai – itin reti
D. Jakniūnaitė atkreipė dėmesį, kad nepriklausomos Lietuvos istorijoje yra buvę vos keli atvejai, kai premjerai ar prezidentai turėjo galimybę susitikti su Baltųjų rūmų šeimininkais dvišaliu formatu. Pasak jos, suorganizuoti tokio lygio susitikimą nėra paprasta, o ir Lietuva savo dydžiu bei galia tarptautinėje arenoje yra per maža.
„Nėra taip lengva ir niekada nebuvo lengva tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva, gauti net darbinį vizitą, bei tiesiogiai, akis į akį su JAV prezidentu. Nepaisant to, kad mes NATO nariai – esame maža valstybė“, – pažymėjo politologė.
„Dažniausiai, kai Lietuvos prezidentas susitikdavo su JAV prezidentu, tai susitikimai buvo daromi trišaliu formatu – Baltijos valstybės ir JAV prezidentas. Pavyzdžiui, Dalios Grybauskaitės susitikimai, kiek pamenu, būdavo būtent tokiu formatu“, – pasakojo ji, prisimindama pirmąją JAV prezidento D. Trumpo kadenciją, per kurią jis yra susitikęs su visų trijų Baltijos šalių vadovais.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala primena, jog nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo vos vienas atvejis, kai Lietuvos ir JAV prezidentai susitiko dvišaliu formatu. Tą padaryti pavyko prezidentui Valdui Adamkui, kuris palaikė šiltus santykius su prezidentu George'u W. Bush'u.
„Tą turbūt irgi sąlygoja specifinės to laikotarpio aplinkybės, specifinis prezidento V. Adamkaus santykis su G. W. Bush'u, specifinis santykis su JAV, kaip valstybe, kurioje jis daug metų praleido ir dirbo federalinėje administracijoje. Tas kontekstas buvo specifinis, o vėliau buvo pereita prie labiau trišalių Baltijos šalių formatų“, – Eltai teigė politologas.
Su JAV prezidentu Georgu H. Bush'u buvo susitikusi ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė – 1990-ųjų gegužę ką tik nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos premjerė lankėsi Vašingtone.
Daugelio valstybių siekiamybė
L. Kojala pažymi, jog dėl JAV dydžio ir prezidento institucijos svarbos daug valstybių lyderių siekia susitikimų su šios šalies prezidentais.
„Visi JAV prezidentai dėl šalies dydžio ir prezidento institucijos JAV svarbos yra labai geidžiami susitikimų partneriai. Daug kas norėtų su jais pabendrauti, nepaisant to, kas konkrečiai užima Baltųjų rūmų šeimininko poziciją“, – teigė L. Kojala.
„Aišku su D. Trumpu tas įgyja papildomą svorį dėl didelio prezidento akcento į jo asmeninį santykį ir kartais emocinio sprendimų priėmimo proceso, kuriame įtaką gali turėti konkretūs pokalbiai ir susiformavęs asmeninis ryšys su kitos šalies vadovais“, – aiškino jis.
Vis tik, kaip pažymi GSSC direktorius, D. Trumpas prioritetą teikia susitikimams su didžiųjų valstybių lyderiais. Kai kuriais atvejais JAV prezidento susitikimai su užsienio valstybių lyderiais gali būti susiję su šiltais tarpusavio santykiais. Kaip, pavyzdžiui, Suomijos atveju, kai šalies prezidentas Alexanderis Stubbas į JAV yra vykęs ir neoficialaus vizito, kurio metu ne tik žaidė golfą su D. Trumpu, bet ir aptarė politinius klausimus.
„JAV prezidentas yra tas žmogus, su kuriuo nori susitikti labai daug politikų, bet tą padaryti nėra lengva. Tam laiko prezidentas gali skirti sąlyginai nedaug. Todėl tokiu atveju prioritetą jis teikia tiems susitikimams, kurie yra arba su didžiųjų valstybių lyderiais, arba orientuoti į labai konkrečius ir apčiuopiamus rezultatus“, – teigė L. Kojala.
„Susitikimai su tokiomis šalimis, kaip Suomija, gali būti sietini su tuo, kad yra geras prezidento santykis su prezidentu A. Stubbu, bet taip pat ir Suomijos galimybe pasiūlyti sandorį tuo atveju orientuotą į laivus, ledlaužius, kurių reikia JAV ir kuriuos gali pasiūlyti būtent Suomija“, – aiškino politologas.
GSSC vadovas atkreipė dėmesį, kad ne visi susitikimai atneša teigiamą rezultatą. L. Kojala priminė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio apsilankymą Ovaliajame kabinete pernai vasarį, taip pat – Indijos premjero Narendros Modžio vizitą Vašingtone.
„Susitikimas savaime yra siekiamybė. Bet kai kuriose situacijose jis gali būti ne pats geriausias siekinys vieno ar kito politiko perspektyvoje. Juolab, kad net ir atrodytų geras susitikimas nebūtinai garantuoja ilgalaikį rezultatą. Tą matome, pavyzdžiui, su Indijos premjero vizitu pernai Vašingtone. Jis buvo labai sėkmingas ir emociškai atrodytų labai pakylėjantis, rodantis JAV ir Indijos santykių tvirtumą bei strategiškumą. Tačiau tai nesukliudė D. Trumpui netrukus po susitikimo skelbti tarifus Indijai“, – pastebėjo L. Kojala.
Rezultatas iš esmės priklauso ne nuo mūsų
Pasak L. Kojalos, nors D. Trumpas nėra itin susidomėjęs Baltijos šalimis, tai nereiškia, jog nevertėtų siekti susitikimų su juo.
„Aš manau, kad tai yra siekiamybė ir dėl to verta stengtis suprantant, kad rezultatas priklauso ne tik nuo mūsų arba didžiąją dalimi priklauso ne nuo mūsų. Kontekstas yra toks, koks yra. Yra formatas ir artėjantis NATO viršūnių susitikimas Ankaroje bus terpė, kurioje bus galima įgyvendinti pokalbį. Galbūt įmanoma galvoti apie kažkokį 3+1 susitikimą viršūnių paraštėse, nebūtinai Ankaroje, bet kur nors kitur“, – svarstė politologas.
Be to, kaip pažymėjo L. Kojala, dabartinė D. Trumpo administracija linkusi į konkrečius sandorius ir verslo tipo rezultatus, todėl diplomatija šiame kontekste yra „kūrybingas veikimo laukas“.
Naujienų portalas „Delfi“ remdamasis šaltiniais rašė, jog I. Ruginienė davė užduotį K. Budriui suorganizuoti susitikimą su JAV prezidentu arba viceprezidentu.
Užsienio reikalų ministro patarėja Kristina Belikova komentare portalui šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė. Tuo metu ministrės pirmininkės patarėjas Ignas Dobrovolskas portalui nurodė, kad šiuo metu vizitas į JAV nėra suplanuotas.
Pati premjerė šią informaciją vadino gandais, bet teigė, kad turėtų ką pasakyti tiek D. Trumpui, tiek J. D. Vance'ui.
Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigė apie tariamus planus prezidentūra nėra informuota. Kartu jis pažymėjo, jog būtų puiku, jei tiek premjerė, tiek G. Nausėda surengtų dvišalius susitikimus su Baltųjų rūmų šeimininku.
