Pietų Korėja pareiškė protestą Rusijai, kurios ambasada Seule iškėlė milžinišką transparantą su užrašu „Pergalė bus mūsų“, omenyje aiškiai turėdama karo Ukrainoje metines.
Pietų Korėja pasisako prieš plataus masto Maskvos invaziją į Ukrainą ir kareivių verbavimą iš Šiaurės Korėjos, su kuria Seulas formaliai tebekariauja.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad raudonos, baltos ir mėlynos spalvų transparantas su užrašu rusų kalba pirmą kartą buvo pastebėtas savaitgalį ir pirmadienio rytą vis dar kabėjo ant ambasados pastato.
Jis pasirodė tuo metu, kai antradienį bus minimos ketvirtosios karo Ukrainoje metinės.
„Pietų Korėjos vyriausybė nuosekliai laikosi pozicijos, kad Rusijos invazija į Ukrainą yra neteisėtas veiksmas“, – sekmadienį pareiškė Seulo užsienio reikalų ministerija.
„Šiame kontekste mes pateikėme Rusijai savo poziciją dėl neseniai ant išorinių Rusijos ambasados Seule sienų iškabinto plakato ir viešų Rusijos ambasadoriaus Pietų Korėjoje pareiškimų.“
Nei Rusijos, nei Ukrainos ambasados Seule į prašymą pateikti komentarą kol kas neatsakė.
Šis incidentas įvyko po to, kai šį mėnesį Maskvos ambasadorius Georgijus Zinovjevas pagyrė Šiaurės Korėjos karius, kovojančius už Rusiją.
„Rusija puikiai žino, kiek Šiaurės Korėjos kariai prisidėjo prie Kursko srities pietinės dalies išlaisvinimo iš Ukrainos pajėgų“, – susitikime su Pietų Korėjos žurnalistais sakė G. Zinovjevas, praneša dienraštis „Chosun Ilbo“.
Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūrų duomenimis, Šiaurės Korėja kovoti už Rusiją nusiuntė tūkstančius karių.
Seulas apskaičiavo, kad apie 2 tūkst. iš jų žuvo.
Analitikų teigimu, mainais į karius Šiaurės Korėja iš Rusijos gauna finansinę pagalbą, karinių technologijų, maisto ir energijos išteklių.
Seulas pareiškė, kad kariuomenės dislokavimas kelia „rimtą grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui“ ir todėl karinis Šiaurės Korėjos ir Rusijos bendradarbiavimas „turi būti nutrauktas“.
Šiaurės ir Pietų Korėja formaliai vis dar kariauja, nes 1950–1953 m. Korėjos karas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi.