1 nuotr.Europos Žmogus Teisių Teisme (EŽTT) bylą prieš Lietuvą laimėjęs buvęs vidaus reikalų ministras, advokatas Eimutis Misiūnas žada dar kartą teismui apskųsti prezidento Gitano Nausėdos sprendimą neskirti jo į teisėjo pareigas.
„Kreipsiuosi dabar vėl dėl to, kad prezidentas neteisėtai, be jokių pagrindų mane atmetė kaip kandidatą į teisėjus, tai yra išbraukė iš pakartotinės (skyrimo – ELTA) procedūros. (...) Prašysiu teismo atnaujinti procesą. (...) Žiūrėsime, ką teismai pasakys. Negaliu net prognozuoti. Gali būti, kad teismai gal atsisakinės nagrinėti prašymą ar atmetinės prašymą. Gali būti, kad keliausime pakartotinai iki EŽTT, nes Lietuva netinkamai įgyvendino EŽTT sprendimą“, – Eltai sakė E. Misiūnas.
Teisininko teigimu, praėjusių savaitę jam palankų sprendimą priėmęs EŽTT ne tik konstatavo, kad jam buvo neužtikrinta teisė kreiptis į teismą, bet kartu sukritikavo ir Lietuvos teisinę sistemą apskritai.
„EŽTT ne tik pasisakė mano klausimu, bet kartu ir pakritikavo pačią teisinę sistemą, pabrėždamas, kad visgi negalėtų būti tokios situacijos, kad kandidatas pakartotinės skyrimo į teisėjus procedūros negali niekam skųsti, kad toks prezidento veikimas ar neveikimas negali būti neįvertintas teisminės valdžios“, – aiškino E. Misiūnas.
Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis po minėto EŽTT sprendimo teigė, kad visgi teismai negali priversti šalies vadovo kažką paskirti teisėju.
„Dar reikės įsigilinti į teismo sprendimo motyvus, tačiau teismai negali paskirti teisėjo ar priversti Lietuvos Respublikos prezidentą paskirti kažką teisėju, nes tai yra išimtinai Lietuvos Respublikos prezidento konstitucinė teisė ir pareiga“, – Eltai atsiųstame atsakyme cituojamas prezidento patarėjas A. Kabišaitis.
E. Misiūnas, reaguodamas į šį G. Nausėdos patarėjo komentarą, pabrėžė, kad prezidento atžvilgiu jokia prievarta ir negalima. Anot teisininko, svarbiausia, jog šalies vadovas, skirdamas teisėjus, atsižvelgtų į žmonių tinkamumą pareigoms.
„Be abejo, kad neprivers (prezidento – ELTA) skirti (žmogų teisėju – ELTA), niekas ir neturi versti, bet prezidentas turi, vadovaudamasis taisyklėmis ir įstatymais, įvertinti kandidato atitikimą pareigoms, reputacinius dalykus ir skirti asmenį. Aš juk jau buvau teisėjas, turėjau stažą, išėjau dirbti Lietuvai į ministro pareigas. Jeigu nėra kokių abejonių dėl reputacijos, o aš esu gavęs visas reikalingas pažymas iš Valstybės saugumo departamento, kitų tarnybų, tai galima preziumuoti, kad nieko nėra blogo“, – aiškino E. Misiūnas.
EŽTT E. Misiūno byloje priėjo išvadą, kad nacionaliniai teismai nesuteikė pareiškėjui veiksmingos teisių gynybos priemonės, kuria būtų galima nagrinėti jo skundų esmę.
Teismas nusprendė, kad Lietuva teisininkui turi sumokėti 10 tūkst. eurų už patirtą neturtinę žalą.
ELTA primena, kad E. Misiūnas 2015 m. buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teisėju, tačiau jau 2016 m. gruodį jis sutiko tapti vidaus reikalų ministru Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Vėliau, 2019–2020 m., E. Misiūnas dirbo krašto apsaugos viceministru.
2020 m. E. Misiūnas dalyvavo Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jis nebuvo išrinktas į parlamentą.
Tais pačiais metais E. Misiūnas pateikė prašymą Nacionalinei teismų administracijai iš naujo skirti jį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Vis dėlto, prezidentas Gitanas Nausėda jo prašymo netenkino.
Tuo metu Prezidentūra šį sprendimą motyvavo tuo, kad asmeniui, kuris nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo politinėje veikloje ir nori grįžti į teisėjo pareigas, turėtų galioti tam tikras „politinio atšalimo“ laikotarpis. Dėl šio sprendimo E. Misiūnas kreipėsi į kelis teismus, tačiau jie atsisakė priimti jo skundus.
Praėjus keliems metams, šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno grąžinimo į teisėjo pareigas, tačiau jis teisėju ir vėl buvo nepaskirtas.
Dėl šių sprendimų E. Misiūnas tuomet kreipėsi į EŽTT.
