Konservatoriai valstybės rezervu rūpinosi „pro pirštus"

Ruginienė: Palikimas sudėtingas

"Auditas parodė, kad ypač 2021-2024 m. valstybės rezervu buvo rūpinamasi „pro pirštus". Tuometinė valdžia ir pagrindinė valstybės rezervo atsargų tvarkytoja neįvykdė didžiosios dalies nustatytų atsargų kaupimo užduočių. Tai kėlė didelę riziką žmonių saugumui", - rašo premjerė.

"Ši Vyriausybė nedelsdama imasi darbo. Valstybės rezervo sandara bus nuosekliai reformuojama, atsižvelgiant į pasikeitusias grėsmes ir 2024 m. pabaigoje patvirtintą Nacionalinę rizikos analizę. Jau šį pusmetį bus patikslinti rezervo sudarymo principai ir kriterijai, atnaujintas Valstybinio lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, kad rezervas būtų tiesiogiai susietas su realiomis rizikomis ir poreikiais." - teigia I.Ruginienė.

"Taip pat bus atlikta maisto rezervo kaštų ir naudos analizė ir parengtas ilgalaikis, ekonomiškai efektyvus modelis, garantuojantis stabilų maisto tiekimą krizių atvejais. Kartu bus tikslinamas gyventojų evakuacijos planas ir parengtas aiškus gyventojų aprūpinimo maistu algoritmas, apibrėžiant savivaldybių atsakomybes ir finansavimą", - nurodo socialinėje paskyroje premjerė.

"Vakar pasiūliau keisti ir patį valstybinio maisto rezervo formavimą - daugiau produktų pirkti tiesiogiai iš ūkininkų, o artėjant galiojimo pabaigai juos perduoti nepasiturintiems, o ne naikinti. Pavedžiau Maisto tarybai jau šį pavasarį pateikti konkrečius siūlymus, kaip šią sistemą iš esmės pagerinti. Palikimas sudėtingas, bet valstybės rezervas bus sutvarkytas", - teigia ministrė pirmininkė.

Viskas priklauso nuo turimų lėšų

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad Maisto taryba vertins mišraus rezervo formavimo galimybę. Dabar, jo teigimu, tam gali trūkti lėšų.

„Su mielu noru rezervuotume maisto produktus ir juos įsigytume, bet tada reikėtų žymiai daugiau ir pinigų. Kitas dalykas – mes neturime, kur sandėliuoti. Lygiai taip pat turėtume kažkur pirkti sandėlius ir mokėti už sandėliavimą. Tai tie rezervavimo kaštai realiai praktiškai atitinka sandėliavimo kaštus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras.

„Ir su gerbiama premjere mes diskutavome dėl to, kad daryt gal miksą, nes tą įstatymas ir leidžia. Tačiau anksčiau visada buvo kaupiama fiziškai maisto produktai, paskui pasibaigus galiojimui galėtume ar išdalinti, nes anksčiau būdavo parduodama arba sunaikinama – dažniausiai sunaikinama, grūdai būdavo parduodami. Galima daryti miksą, bet viskas priklauso nuo finansinių išteklių“, – teigė jis.

Anot jo, nuo šių metų maisto rezervui rezervui iš valstybės biudžeto papildomai skiriama 2 mln. eurų ir suma siekia 2,634 mln. eurų. Vis tik ministras sako, kad šiuo metu lėšų užtenka tik maisto rezervavimui, tačiau galimybės keisti rezervo formavimą bus įvertintos Maisto taryboje.

„Tam, kad pirktume, reikia turėti ir pinigų. Dabar realiai pagal deleguojamus pinigus mes galime tik rezervuoti“, – teigė A. Palionis.

„Mes Maisto taryboje tą svarstysime. Tai yra ministrės pirmininkės pavedimas – įvertinsime, paskaičiuosime, pamodeliuosime, kokie gali būti santykiai rezervuoto, nuperkamo maisto, kiek tas kainuos valstybės biudžetui ir bus Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, sprendimas“, – pridūrė jis.

Valstybės kontrolei (VK) atlikus auditą nustatyta, kad nuo 2022 iki 2025 m. pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti buvo skirta 12,6 mln. eurų. Jį sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – nuo medicinos priemonių iki maisto produktų, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių. 

Visgi auditoriai nustatė, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi didžiosios dalies šių atsargų, jų kiekių ir terminų bei iki kada šios atsargos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai. 

Nustatyta ir tai, kad valstybės rezervui maisto produktų atsargos kaupiamos ne jas įsigyjant ir sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis, nors toks sprendimas nebuvo pagrįstas kaštų ir naudos analize. Be to, atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir galimų jų padarinių. Todėl kilus pavojui dalis valstybės rezervo atsargų gali būti neprieinamos.

VK pažymi, kad kilus grėsmei valstybės saugumui valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos. Pirmąsias 72 val. gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis maisto tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės. 

Visgi, auditas parodė, kad šis modelis nėra įteisintas, o savivaldybės reikiamų maisto atsargų nekaupia.

Maisto taryba yra patariamoji institucija, kurią sudaro ministerijų, žemės ūkio asociacijų, universitetų ir verslo atstovai.

Taryba įkurta siekiant analizuoti maisto kainas, į tiekimo grandines įtraukti daugiau gamintojų, mažinti biurokratiją maisto tiekimo sektoriuje ir aptarti skirtingų jo sričių atstovams kylančias problemas.