Palankiai vertinančių prezidentą gyventojų skaičius toliau mažėja, partijų reitinge – štilis

Tuo metu partijų reitingų lentelėse ryškių pokyčių nematyti – lyderių pozicijoje toliau laikosi Mindaugo Sinkevičiaus vedama Socialdemokratų partija (LSDP). 

Sausio 8–24 dienomis atlikto tyrimo metu gyventojų buvo prašoma įvertinti kai kuriuos visuomenės veikėjus – pasakyti, ar jų nuomonė apie juos yra palanki, ar nepalanki.

Atliktos apklausos duomenys rodo, jog palyginti su praėjusių metų gruodį atliktu tyrimu, pablogėjo dviejų politikų vertinimas – 3 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių buvusį premjerą, socialdemokratą Gintautą Palucką (sausį taip teigė 20 proc. respondentų, kai pernai gruodį taip manė 23 proc.) ir šalies vadovą G. Nausėdą – sausį jį palankiai įvertino 42 proc. apklaustųjų, kai praėjusį mėnesį taip teigė 45 proc. 

Per metus jųdviejų palankus vertinimas, iš visų politikų, suprastėjo labiausiai – G. Palucko vertinimas sumažėjo 33 proc. – politiką praėjusių metų pradžioje pozityviai vertino 53 proc. gyventojų. 

Tuo metu palankus prezidento vertinimas mažėja jau pusę metų, nuo pernai rugpjūčio.

Lyginant su laikotarpiu prieš metus, palankus G. Nausėdos vertinimas smuko 25 proc. – 2025 metų sausį palankiai apie šalies vadovą atsiliepė 67 proc. respondentų. 

Šių metų sausį atlikto tyrimo duomenys taip pat rodo, kad nepalankiai prezidentą teigė vertinantys 51 proc. respondentų, o 7 proc. atsakė neturintys nuomonės.

Šių metų pradžioje atlikto tyrimo duomenys rodo, jog palankiausiai gyventojai vertina buvusius prezidentus Valdą Adamkų (81 proc.) ir Dalią Grybauskaitę (63 proc.). 

Dar 6 visuomenės veikėjus didesnė dalis gyventojų įvertino labiau palankiai nei nepalankiai: žurnalistą Andrių Tapiną (47 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininką Aurelijų Verygą (44 proc.), Seimo narį Valių Ąžuolą (43 proc.), Jonavos merą, LSDP pirmininką M. Sinkevičių (42 proc.), užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį (41 proc.) ir Seimo narį Luką Savicką (31 proc.). 

Sausį daugiau nei pusė gyventojų 9 politikus įvertino labiau nepalankiai: buvusį užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį (75 proc. nepalankiai, 15 proc. palankiai), Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (70 proc. nepalankiai, 21 proc. palankiai), ekspremjerę Ingridą Šimonytę (67 proc. nepalankiai, 25 proc. palankiai), buvusią krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę (66 proc. nepalankiai, 17 proc. palankiai).

Taip pat europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę (66 proc. nepalankiai, 22 proc. palankiai), G. Palucką (65 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai), demorkatę Agnę Širinskienę (56 proc. nepalankiai, 29 proc. palankiai), Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen (56 proc. nepalankiai, 34 proc. palankiai) ir „Nemuno aušros“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį (55 proc. nepalankiai, 34 proc. palankiai). 

Mažėjantį palankumą lemia visuomenės susiskaldymas

„Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės teigimu, gilėjantis visuomenės susiskaldymas ir nuolatinės įtampos tiesiogiai atsispindi ir prezidento reitinguose — bendras nepasitenkinimas virsta kritiškesniu požiūriu į šalies lyderius. 

„Šiuo požiūriu, bendras kontekstas yra svarbus – susipriešinimas ir susiskaldymas visuomenėje, kuris nemažėja nuo pavasario bei vasaros, daro įtaką visame vertiname“, – Eltai teigė R. Ališauskienė. 

„Iš esmės visus vertinimus veikia bendra neigiama nuostata į besitęsiančius konfliktus, skandalus. Įvairios visuomeninės, socialinės ir politinės įtampos visuomenėje galų gale tranformuojasi į neigiamą požiūrį į atskiras asmenybes“, – komentavo ji. 

Tačiau „Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, pozityvus šalies vadovo vertinimo mažėjimas nėra itin naujas reiškinys.

Sociologė pažymi, kad aktyviai politikoje dalyvaujančių lyderių reitingai dažnai būna prastesni nei tų visuomenės veikėjų, kurie veikia pasyviau.

„Aktyviai veikiantys politikai, kurie yra aktyviau matomi viešojoje erdvėje, susilaukia daugiau neigiamo vertinimo“, – sakė sociologė. 

„Esame anksčiau matę ir Seimo pirmininkų atžvilgiu panašių atvejų. Pavyzdžiui, Viktorijos Čmilytės-Nielsen iš pradžių buvo labai teigiami vertinimai jai tapus Seimo pirmininke, paskui jie smarkiai mažėjo. Ministrų pirmininkų irgi panašiai – nuo gerų vertinimų buvo gan smarkiai kritę. Tad, tai nėra kažkas tokio išskirtinio“, – aiškino ji. 

Partijų reitingų lentelėje – štilis

Tuo metu šių metų pradžioje atliktos apklausos duomenys rodo, kad esminių pokyčių partijų reitingų lentelėje nėra. 

Jei Seimo rinkimai vyktų kitą sekmadienį, daugiausiai gyventojų – 12,5 proc. – teigė, kad balsuotų už M. Sinkevičiaus vedamą Socialdemokratų partiją. 11,6 proc. respondentų nurodė, kad parlamento rinkimuose palaikytų Lauryno Kasčiūno vedamą Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionius demokratus. 

Trečioje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Už ją Seimo rinkimuose apklausos duomenimis balsuotų 10,3 proc. gyventojų. 

Už Sauliaus Skvernelio vadovaujamą Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ tikino norintys balsuoti 9,9 proc. respondentų, už R. Žemaitaičio „Nemuno aušrą“ – 9,5 proc.

Tuo metu už dabar opozicijoje besidarbuojantį Liberalų sąjūdį savo balsą teigė atiduoti ketinantys 6,6 proc. apklaustų asmenų. 

Po 2 proc. ar šiek tiek daugiau šalies gyventojų sausį ketino balsuoti už Darbo partiją (2,6 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akciją–Krikščioniškų šeimų sąjungą (2,2 proc.) bei Laisvės partiją (2 proc.), o kitas partijas palaikytų 3,3 proc. apklaustųjų.

Savo ruožtu trys iš dešimties – 30 proc. – apklaustųjų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. 

Mažėjo pasitikinčių įvairiais šalies institutais

Sausį atliktos apklausos metu gyventojų taip pat teirautasi, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Palyginti su pernai gruodžiu, pablogėjo 3 institucijų vertinimas – 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių bažnyčia – sausį ja pasitikintys nurodė 65 proc., kai gruodį tokių buvo 70 proc.

Taip pat 3 procentiniais punktais mažėjo pasitikinčių vietos valdžia – sausį taip teigė 58 proc., kai gruodį taip manė 61 proc., asmenų. 

Trimis procentais per pastarąjį mėnesį sumažėjo pasitikinčių ir prezidento institucija – šių metų pradžioje taip nurodė 49 proc. gyventojų, kai prieš mėnesį taip tikino 52 proc.

Tuo metu per pastarąjį mėnesį 4 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių teismais – šių metų pradžioje taip teigė 44 proc., kai pernai gruodį taip nurodė 40 proc. apklaustųjų) bei Seimu (sausį taip teigė 26 proc., mėnesiu prieš – 22 proc.). 

Tuo metu per pastarąjį mėnesį 3 procentiniais punktais – nuo 44 proc. iki 47 proc. – pagerėjo šalies žiniasklaidos vertinimas. 

Tyrimo duomenys rodo, kad Iš dešimties pateiktų institucijų gyventojai labiausiai pasitiki policija (73 proc. pasitiki, 24 proc. nepasitiki) ir Lietuvos kariuomene (71 proc. pasitiki, 24 proc. nepasitiki).

Dar 4 institucijomis gyventojai labiau pasitiki nei nepasitiki – bažnyčia (65 proc. pasitiki, 28 proc. nepasitiki), Sodra (63 proc. pasitiki, 29 proc. nepasitiki), savivaldybėmis (58 proc. pasitiki, 35 proc. nepasitiki) bei prezidento institucija (49 proc. pasitiki, 46 proc. nepasitiki). 

Kaip parodė tyrimas, likusiomis keturiomis institucijomis didesnė dalis apklaustų gyventojų daugiau nepasitiki: Lietuvos žiniasklaida (47 proc. pasitiki ir 49 proc. nepasitiki), teismais (44 proc. pasitiki, 46 proc. nepasitiki), Vyriausybe (32 proc. pasitiki, 63 proc. nepasitiki), Seimu (26 proc. pasitiki, 70 proc. nepasitiki). 

Apklausa vyko 2026 m. sausio 8–24 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1063 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 110 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.