1 nuotr.Antradienį parlamentui pradėjus paskutinį rudens Seimo sesijos posėdį, opozicijoje dirbantys politikai tęsia boikotą ir vėl paliko plenarinę posėdžių salę. Pasak liberalo Eugenijaus Gentvilo, ar grįš posėdžiauti, opozicija apsispręs po Seimo valdybos posėdžio. Jame turėtų paaiškėti, kaip bus suformuota darbo grupė, kurioje bus tęsiamos diskusijos dėl daug aistrų sukėlusių Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų.
„Joks esminis dalykas nėra priimtas (…). Dabar esminis dalykas yra, koks bus Seimo valdybos sprendimas dėl darbo grupės. Vaizdžiai tariant – ar į darbo grupę bus įtraukta Birutė Davidonytė, kuri su žurnalistų bendruomene reiškia nepasitenkinimą priimamais dokumentais, ar (bus įtraukta – ELTA), pavyzdžiui, „OpTV“ kokia nors vedėja“, – žurnalistams komentavo liberalas.
„Antras dalykas – ar sprendime dėl darbo grupės sudarymo bus numatyta, kad bus dirbama rengiant naują projektą, ar bus dirbama prie projekto, kuris buvo sukėlęs tiek daug aistrų (…). Žiūrėsime, koks bus Seimo valdybos sprendimas arba Seimo pirmininko potvarkis, ir tada apsispręsime – dalyvauti (posėdžiuose – ELTA), ar nedalyvauti“, – dėstė jis.
Kaip skelbta, opozicijoje dirbantys parlamentarai toliau tęsia boikotus dėl prieštaringai vertinamų valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų.
Tiesa, pirmadienį Prezidentūroje buvo surengtas šalies vadovo Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimas. Po jo apsispręsta pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Opozicijoje dirbančių parlamentarų manymu, Seimui reiktų grįžti ne prie to paties įstatymo projekto, bet registruoti visiškai naujas pataisas.
Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė pirmadienį teigė nežinanti, ar jos vadovaujama organizacija dalyvaus Seimo pirmininko buriamoje darbo grupėje. Anot jos, protestą organizavusi bendruomenė reikalauja, kad Seime kelią besiskynusios pataisos būtų atmestos, o politikai ir suinteresuotos pusės iš esmės diskutuotų apie galimus LRT valdysenos pokyčius.
Primename, pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
