1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nėra pesimistiškai nusiteikęs dėl galimybių Europos Sąjungoje (ES) susitarti, kaip bendrijoje įšaldytą poros šimtų milijardų vertės Rusijos turtą panaudoti Ukrainos reikmėms.
„Šiuo klausimu kol kas vienybės nėra, bet, tiesą sakant, aš nebūčiau toks pesimistas, nes matau tik vieną šalį, kuri visapusiškai mato čia problemą“, – ketvirtadienį dalyvaudamas neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) Kopenhagoje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Manau, kad turime tęsti diskusijas, tikiuosi, kad galų gale rasime sprendimą“, – teigė jis.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ES buvo įšaldyta apie 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.
Diduma jo laikoma Briuselyje įsikūrusiame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“.
G. Nausėda pabrėžė, kad bendrijoje siūloma ne tiesiogiai nusavinti šiuos aktyvus, bet būti pasirengus juos panaudoti tais atvejais, jeigu Ukraina nesugebėtų grąžinti gautų paskolų arba agresorė po karo atsisakytų mokėti reparacijas.
Pasak jo, rusiškų aktyvų Europoje panaudojimas galėtų „apdrausti“ Ukrainai teikiamas paskolas.
„Turint omenyje karo kainą, kad karo kaina Ukrainai yra 100 mlrd. eurų per metus, 50 mlrd. eurų Ukrainos ekonomika sugeba generuoti pati, bet 50 mlrd. eurų – skylė, kurią turi padengti tarptautinė bendruomenė, tai reparacijos, paskolos yra vienas iš būdų to pasiekti“, – aiškino Lietuvos prezidentas.
G. Nausėdos teigimu, šio turto panaudojimui Ukrainos reikmėms priešinasi Belgija.
„Belgijos premjeras išvardino (…) bent keletą punktų, dėl kurių jis mato, kad šis klausimas yra problemiškas – be kita ko, jis atkreipė dėmesį, kad Rusija bando koncentruoti mūsų, vakarietiškus aktyvus, pervesti pinigus į specialias sąskaitas, kad pasiruoštų tokiai kontrpriemonei – europietiškų lėšų ir verslo investicijų įšaldymui Rusijoje“
Anot prezidento, tokie Rusijos sprendimai neturėtų žalos Lietuvos verslui, kuris nutraukė veiklą šalyje, o to iki šiol nepadariusios valstybės esą atsidūrė „pažeidžiamoje“ padėtyje.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas siūlo panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas suteikiant Ukrainai papildomų paskolų iki 140 mlrd. eurų.
Kai kurios ES narės yra susirūpinusios dėl teisinių padarinių, kitos nuogąstauja dėl padarinių Europos finansų rinkai.
