Nausėda: LRT administracija ir taryba nebegali tinkamai vykdyti savo funkcijų

„LRT administracija ir LRT taryba visiškai tarpusavyje nebesusikalba ir (...) nei viena, nei kita negali tinkamai vykdyti savo funkcijų", - šeštadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.

„Ir jeigu, sakykime, po to, kai LRT taryba negalėjo priimti sprendimo dėl atsistatydinimo in corpore, šita problema nesisprendžia, lieka tik vienas - teisėkūrinis kelias", - akcentavo jis.

Prezidento nuomone, svarbiausias šio proceso tikslas - aiškiai apibrėžti LRT tarybos galias, siekiant išvengti panašių situacijų ateityje.

„Tam mes padarėme štai tokią pauzę (...), siekdami, kad visos pusės galėtų dalyvauti, tobulinant tą teisėkūrą, ir kad neskubėdami, ne boldozeriu pateiktų tam tikrus pasiūlymus ir tuos pasiūlymus po to svarstytų", - kalbėjo šalies vadovas.

„Mano nuomone, svarbiausias pakeitimų tikslas turėtų būti labai aiškiai apibrėžti LRT tarybos galias ir kompetencijas, kad tokio pobūdžio konfliktai būtų neįmanomi", - teigė jis.

Kaip skelbta, sausio viduryje LRT priėmė ir tą pačią dieną atšaukė sprendimą į tiesioginį eterį nekviesti „aušriečių" lyderio Remigijaus Žemaitaičio. LRT tarybos posėdžio metu visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, jog tai nebuvo jos sprendimas.

Vis dėlto, tiek premjerė Inga Ruginienė, tiek kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tikino, jog ji turėtų prisiimti atsakomybę ir pasitraukti iš posto.

Savo ruožtu šalies vadovas, paklaustas, ar LRT generalinė direktorė turėtų atsistatydinti, tikina, jog šiuo metu visuomeninio transliuotojo klausimas yra pernelyg suasmeninamas.

„Kažkada mes problemą paverčiame asmenybine problema. Juk viskas prasidėjo nuo to, kad buvo paskelbti audito rezultatai. Jie nebuvo geri, švelniai tariant. Dabar apie juos mes jau nebekalbame. Kalbame, kad kažkas kažką nori nuversti", - sakė G. Nausėda.

Mano, kad EP rezoliucija neišspręs LRT problemų

Europos Parlamentui (EP) šią savaitę pritarus rezoliucijai dėl Seime priimtų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai nepadės išspręsti visuomeninio transliuotojo problemų.

„Mano nuomone, rezoliucijos negali padėti iš esmės išspręsti tokio, sakyčiau, darbo paralyžiavimo tarp LRT tarybos ir administracijos", - žurnalistams teigė G. Nausėda.

Jis taip pat sakė nemanantis, kad LRT įstatymo pataisų klausimas dabar yra sprendžiamas vien tarptautiniu lygiu.

„Europos Parlamentas gali priimti dar penkias rezoliucijos, bet jos tų mano minėtų problemų neišspręs, todėl turime išspręsti jas patys. Visada turbūt yra jėgų, kurios nori, kad tai įgytų kažkokį tarptautinį rezonansą", - kalbėjo prezidentas.

ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos - prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.