1 nuotr.Vilniuje viešint Moldovos prezidentei Maia'ai Sandu, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako, jog abi šalys susiduria su Rusijos hibridiniais išpuoliais. Anot jo, patirties su Rusijos spaudimu turinti Lietuva yra pasiruošusi padėti Kišiniovui atremti Maskvos atakas.
„Mūsų valstybės susiduria su saugumo rizikomis, kurias kelia Rusija, įskaitant sienų saugumą ir oro erdvės pažeidimus, kišimąsi į rinkimus ir kitus demokratinius procesus, energetinį šantažą ir, svarbiausia, Rusijos karą prieš Ukrainą“, – antradienį Prezidentūroje žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Norėčiau dar kartą patvirtinti Lietuvos įsipareigojimą padėti Moldovai atremiant precedento neturinčius Rusijos hibridinius išpuolius. (…) Esame pasirengę dalytis patirtimi informacinių ir ryšių technologijų sektoriuose, ypač – elektroninės valdysenos ir kibernetinio saugumo srityse“, – pridūrė jis.
Be to, kaip pažymėjo prezidentas, Lietuvos kibernetinio saugumo ekspertai dirbo Moldovoje, kai šalyje vyko parlamento rinkimai, sulaukę dėmesio dėl Rusijos bandymų daryti įtaką demokratiniam procesui.
„Štai kodėl parlamento rinkimų išvakarėse mūsų kibernetinio saugumo ir strateginės komunikacijos komandos intensyviai dirbo pačioje Moldovoje, padėdamos atremti tas Rusijos informacines atakas, kitokio pobūdžio hibridines atakas. Man atrodo, visai neblogai pavyko ir esame pasirengę šitomis žiniomis, šitais gebėjimais dalintis ir ateityje“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda pabrėžė ir tai, jog Lietuvos įmonės gali pasiūlyti pažangius sprendimus valstybės registrų, muitinės mokesčių administravimo, banko sektoriuose ir kitose srityse.
„Priminsiu, kad Lietuvos dvišalė ir vystomojo bendradarbiavimo parama Moldovai pasiekė 7,5 mln. eurų ir toliau auga, o karinė parama 2026-2028 m. sudarys 6 mln. eurų“, – pabrėžė jis.
Putino nedomina karo pabaiga
Savo ruožtu Moldovos prezidentė teigė, jog Rusija kariauja kognityvinį karą ne tik prieš Moldovą, bet ir prieš Europos Sąjungą (ES).
„Mes turime patirties Moldovoje ir mūsų visuomenė yra pasirengusi atremti manipuliaciją. Vyriausybė taip pat yra pasirengusi tai atremti, mokomės iš partnerių. Tikime, kad turime dirbti ir už savo šalies ribų, nes tai yra kognityvinis karas, kuris turi įtakos ES plėtrai, paramai Ukrainai, ypač kalbant apie šalis, kurios turi daugiau patirties su Rusija ir jos kišimusi. Tai šios šalys gali dar geriau laimėti šitą kognityvinį karą“, – kalbėjo M. Sandu.
Ji taip pat išreiškė skepsį dėl Maskvos retorikos apie derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
„Kalbant apie derybas, mes norime taikos. Ukraina nusipelno teisingos ir ilgalaikės taikos. Aš asmeniškai tikiu, kad Vladimiro Putino nedomina karo pabaiga, todėl aš nesu tokia optimistiška šiuo klausimu. Nemanau, kad mes pamatysime karo užbaigimą per ateinančius mėnesius“, – sakė ji.
M. Sandu, kurios proeuropietiška partija pernai rugsėjį gavo naują mandatą, ne kartą kaltino Rusiją kišantis į buvusios sovietinės respublikos vidaus reikalus. Šalis turi 2,4 mln. gyventojų, kurių dauguma kalba rumunų kalba, o mažuma – rusų. Dar iki 2020 m. Moldovos valdžioje buvo prorusiški socialistai.
Su Ukraina besiribojanti Moldova tarpukariu buvo Rumunijos dalis, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą ją aneksavo Sovietų Sąjunga. Šiai žlugus, šalis 1991 m. paskelbė nepriklausomybę. Iš maždaug 2,4 mln. gyventojų 1,5 mln. be Moldovos turi ir Rumunijos pilietybę.
