Ministerija ir LSA sutarė dėl naudų savivaldybėmis, kuriose yra poligonai

„Investuosime į civilinės saugos programas, kritinės infrastruktūros apsaugą, karinį mobilumą, jaunimo ugdymą ir pilietinio pasipriešinimo mokymus. Tokiu būdu stiprinsime pasirengimą šalies gynybai ir įgyvendinsime visuotinės gynybos principą. Atėjo laikas bendrą matymą paversti konkrečiais rezultatais“, – Regionų forumo renginyje Prezidentūroje kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Savivaldybėse, kuriose yra kariniai poligonai ar karinio mokymo vietos, planuojama skirti pinigų keliams, vandentiekiui, švietimui ir kitai svarbiai infrastruktūrai gerinti. Tam būtų naudojama dalis gynybai skirto biudžeto – apie 0,3–0,5 procento. Taip pat norima pagerinti privažiavimą prie karinių teritorijų. Todėl planuojama skirti iki 5 mln. eurų per metus vietinių kelių remontui.

„Šis susitarimas įvertina ir įtvirtina šiuos abipusius poreikius siekiant svarbiausio tikslo – saugios ir stiprios valstybės“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Susitarimas taip pat numato išplėstą paramą savivaldybėms civilinės gynybos srityje. Iki 2030 m. iš Valstybės gynybos fondo kasmet planuojama skirti po 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms įgyvendinti. Iš jų – 9 mln. eurų numatyta skirti karo komendantūrų sąveikai su savivaldybių institucijomis stiprinti.

Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijų vykdymui bei pasirengimui mobilizacijai ir karui stiprinti iš KAM biudžeto planuojama skirti iki 5 mln. eurų.

Siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą visuotinei gynybai, susitarimas numato kelias iniciatyvas. Pavyzdžiui, pilietinio pasipriešinimo mokymams, organizuojamiems kartu su krašto apsaugos sistema ir Lietuvos šaulių sąjunga, kasmet planuojama skirti ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų.

Ugdant pilietišką jaunimą, siekiama plėsti jaunųjų šaulių būrelius visose mokyklose ir didinti mokinių klasių skaičius, kurioms privalomas Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Pagal susitarimą šiai iniciatyvai kasmet būtų skiriama ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų.

Visuomenės kompetencijų bepiločių orlaivių valdymo ir inžinerijos srityse stiprinimui iki 2028 metų būtų skiriama daugiau nei 600 tūkst. eurų.

Susitarimas taip pat numato visuotinės gynybos centrų plėtrą kartu su savivaldybėmis, kuriose visoms visuomenės grupėms būtų suteikiamos pilietiniam pasipriešinimui reikalingos žinios ir įgūdžiai, ugdomi dronų valdymo ir šaudymo įgūdžiai.

Stiprinant savivaldybių administracijų kibernetinę saugą ir atsparumą, siekiama teikti metodinę, organizacinę ir finansinę pagalbą, steigiant jungtinius saugumo operacijų centrus apskrityse. Šiam tikslui įgyvendinti planuojama iki 2028 metų skirti apie 1,2 mln. eurų.

Kaip anksčiau penktadienį komentavo D. Šakalienė, šiuo metu kariuomenė svarsto septynias teritorijas, kuriose galėtų būti įsteigti du nauji poligonai. Ministrė viliasi, kad visi sprendimai dėl naujų poligonų bus priimti dar šioje Seimo rudens sesijoje.

Primename, kad D. Šakalienė anksčiau žadėjo, kad rugpjūčio pabaigoje bus atrinktos dvi naujiems poligonams Lietuvoje tinkamiausios teritorijos, bet užtrukus Vyriausybės formavimui minėti darbai užsitęsė.

Birželio mėnesį Aplinkos ministerija nurodė septynias naujam kariniam poligonui tinkamas teritorijas. Vis tik, kaip tuomet pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), brigados dydžio poligonui reikalingo 20 tūkst. hektarų ploto vienoje vietovėje nėra.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.