Meras: Vilnius siūlo pagalvės mokesčiu prisidėti finansuojant technologijas kovai su balionais

„Mes irgi nesėdime rankų sudėję, aš pats kreipiausi savo iniciatyva į ekonomikos (ir inovacijų – ELTA) ministrą, siūlydamas prisidėti iš miesto pusės, kuo greičiau randant tą techninį sprendimą, kaip kovoti su balionais“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo Vilniaus meras.

„Konkrečiai mes siūlome pinigus, kuriuos renkame iš pagalvės mokesčio – pagalvės mokestis skiriamas pirmiausia skrydžių skatinimo programai, kad mes turėtume kuo daugiau krypčių iš Vilniaus oro uosto ir, aišku, pozicionuojant, reklamuojant Vilnių. Aišku, tos reklamos iš esmės šiandien yra pinigų mėtymas į orą, kai iš esmės reklamuojam Vilnių, kviečiam čia atvykti, o tą padaryti yra labai rizikinga ir pavojinga, kaip tai mato kitų valstybių piliečiai“, – teigė V. Benkunskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) spalio pabaigoje skelbė kvietimą verslui siūlyti idėjas kovai su kontrabandiniais balionais, bendra kvietimo vertė sudaro 1 mln. eurų.

Pirmuoju etapu pasiūlę geriausius technologinius sprendimus atrinkti konsorciumai, kuriems atstovauja bendrovės „IT Logika“, „Teltonika“ ir „Dangaus šviesos“, jų idėjos aprėpia dirižablių platformos sistemas, dronų stotis, radarus ir dirbtinio intelekto integraciją.

Tiesa, V. Benkunskas neįvardino, apie kokio dydžio finansinį Vilniaus miesto prisidėjimą gali būti kalbama – anot jo, pirmiausia reikia kuo greičiau ištestuoti ir atrinkti veikiančias technologijas.

„Manau, vis tiek pinigai yra antraeilis klausimas – mes turime pirmiausia rasti sprendimą, kuris veiktų, o tada žiūrėti, kiek tai kainuos, kiek laike tai užtruks, o tada jau ieškosime pinigų tiek, kiek reikia“, – tikino meras.

„Bendrai už oro gynybą ir oro uosto apsaugą yra atsakinga valstybė bendrąja prasme. Galėčiau ramiai sėdėt ir sakyt, kritikuodamas valstybę – darykit savo darbą, ir nieko neveikti, bet jaučiu pareigą prisidėti siūlant tai, ką mes galim padaryti. Jeigu yra trūkumas pinigų, o tą šiek tiek girdime iš Ekonomikos (ir inovacijų – ELTA) ministerijos, tai mes pasiruošę prisidėti. Bet pirmiausia turi susikoordinuoti tarpusavyje valstybės institucijos“, – teigė V. Benkunskas.

Kritikuoja centrinės valdžios reakciją

Vilniaus meras taip pat kritikavo, pasak jo, nepakankamai operatyvią centrinių institucijų reakciją į kontrabandos balionų antplūdžius, ragino šiems iššūkiams ir sprendimų paieškai teikti aukščiausią prioritetą.

„Tų veiksmų nelabai buvo – matėme, kai buvo pikinis balionų laikotarpis, institucijos arba struktūros, kurios turėjo rinktis, ramiai leido savaitgalius ir neskubėjo tuos sprendimus daryti. To greičio, reakcijos tiesiog akivaizdžiai trūksta“, – sakė V. Benkunskas.

„Su dideliu nerimu stebime tai, kas vyksta, dar nerimas yra dėl valstybės veikimo šitoje krizėje. (…) Visi duomenys rodo, kad tai nėra kontrabandiniai balionai, tai yra tikrų tikriausia ataka prieš Vilnių, prieš Vilniaus oro uostą, dėl to reikia labai greito ir staigaus atsako“, – aiškino jis.

Pasak mero, nesiimant skubių veiksmų, tolimesnis sostinės oro uosto veiklos stabdymas gali turėti didelės žalos Vilniaus reputacijai ir ekonomikai.

„Kol kas tik žinome iš mūsų Vilniaus viešbučių, kad yra tikrai dėl sutrukdytų skrydžių daug atšauktų rezervacijų, daug nepatogumų, ir užsienio spaudoje tie paminėjimai apie situaciją Vilniuje dėl saugumo – jie braukia visą tą įdirbį, kuris metų metais yra kuriamas pozicionuojant visą Vilniaus patrauklumą, lokacijos patrauklumą atskristi čia, leisti laiką, leisti pinigus“, – kalbėjo V. Benkunskas.

„Paskutinės savaitės yra gana ramios, bet turbūt labai savęs raminti nereikėtų, nes tiesiog oro sąlygos arba vėjo kryptis yra ne į Vilniaus pusę – turbūt, pirmasis testas, kai pamatysim, ar yra kažkas išsisprendę diplomatine linija, ką pareiškė mūsų partneriai iš Amerikos, kai vėjas vėl pasisuks į Vilnių“, – sakė meras.

Nemano, kad nukreipti skrydžius į Kauną būtų tvarus sprendimas

Susisiekimo ministrui Jurui Taminskui kalbant apie būtinybę didinti Kauno oro uosto pajėgumus, o Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovui Simonui Bartkui – apie galimybes derėtis su aviakompanijomis ir dalį skrydžių nukreipti į laikinąją sostinę, Vilniaus meras sako, kad tai nebus ilgalaikis sprendimas.

„Su Vyriausybe man neteko šiuo klausimu kalbėtis, man atrodo jis yra niekur nevedantis – mes galime vieną vakarą, kitą vakarą skrydžius nukreipti į Kauną, žmonės kažkaip parvažiuos iki Vilniaus, bet žiūrint ilgalaikėje perspektyvoje ir žiūrint visą Vilniaus oro uosto apkrovimą, jo veiklą, tai akivaizdu, kad turėtume labai didelius ekonominius nuostolius, pasiekiamumo problemas, tai pačiai centrinei valdžiai būtų didelių problemų“, – kalbėjo V. Benkunskas.

„Aš turiu nuolatinius kontaktus su oro uostų direktoriumi, šiuo atveju mes tikrai bendradarbiaujame, keičiamės informacija. Tai jei šiai dienai iš oro vežėjų dar nėra kažkokių indikacijų, kad yra priimami sprendimai skrydžius į Vilnių atšaukti ar juos kažkaip keisti, (…) viskas yra labai trapu ir gali labai greitai pasikeisti“, – pridūrė jis.

Kaip skelbė ELTA, spalio pabaigoje prasidėjus intensyviems kontrabandinių balionų iš Baltarusijos antplūdžiams, Vyriausybė spalio pabaigoje nusprendė mėnesiui uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. 

Vėliau punktai buvo atidaryti, tačiau Lietuvos oro erdvė dar ne kartą buvo pažeista, daugiau nei 13 kartų stabdyta šalies oro uostų, daugiausia Vilniaus, veikla.

Dėl kontrabandinių balionų šaukti Nacionalinio saugumo komiteto (NSK) posėdžiai, situaciją aptarė Valstybės gynimo taryba (VGT), Baltarusijos hibridinės atakos klausimas taip pat aptarinėjamas įvairiais formatais tarptautiniu lygiu.

Dėl situacijos visoje šalyje taip pat paskelbta ekstremalioji situacija.