1 nuotr.Nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė labai nenori, kad... Ukrainoje baigtųsi karas.
Mat tokiu atveju tektų nutraukti akciją „Radarom", o visokios akcijos direktorei yra daug svarbesnės nei ukrainiečių kančios.
Jei kažką panašaus pasakytų kas nors kitas, ar tai būtų politikas, ar verslininkas, ar netgi menininkas arba sportininkas, jo karjera Lietuvoje būtų baigta.
Tam žmogui apskritai neliktų čia vietos. Ką gi pasakė LRT Monika?
Kalbėdama apie akciją „Radarom", ji prabilo štai taip: „Iš tiesų išrinkus Donaldą Trampą prezidentu, prasidėjus taikos deryboms mes baiminomės, kad mūsų „Radarom" akcija žlugs, nes baigsis karas."
Paskui, aišku, suprato, ką leptelėjo, bandė įspūdį sušvelninti, bet žodžiai buvo būtent tokie.
Toks, matyt, yra ir tikrasis LRT direktorės požiūris į karą.
Lai ukrainiečiai žūsta apkasuose ir nuo raketų smūgių, bet svarbiausia, kad jos vadovaujama televizija dar kartą prasuktų savo akciją, pasirodytų labai gera ir svarbi.
Juk įvaizdis yra viskas.
Įvaizdis buvo svarbiausias ir tada, kai Monika pasitelkė televizijos išteklius, kad gintų neva laisvą žodį, o iš tiesų - savo interesus.
Kai puoselėji įvaizdį, tinka bet kokios priemonės, net ir karas.
