Matulionis: tarp Vyriausybės ir Prezidentūros nėra didelio skirtumo dėl santykių su Kinija atstatymo

„Tarp Vyriausybės ir Prezidentūros nėra didelio skirtumo dėl diplomatinių pilnaverčių santykių su Kinija atstatymo. (...) Mes tikrai nemanome, kad reikėtų žengti toliau ir plėsti mūsų ekonominius santykius“, – penktadienį Seime žurnalistams teigė D. Matulionis.

„Nemanome ir kad Taivano atstovybę reikėtų spausti, nes išties yra atstovybė ir turime sugyventi su esamu faktu. Mes laikomės nuosekliai vienos Kinijos politikos, laikėmės anksčiau, ir laikomės dabar. Mes siunčiame pozityvius signalus Kinijai norėdami atkurti tuos normalius diplomatinius santykius“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento patarėjo, atstatyti santykius su Kinija yra svarbu ne dėl ekonomikos, o dėl esamos geopolitikos ir Lietuvos nacionalinio saugumo. 

Tuo metu kalbėdamas apie Kinijos siekį šnipinėti Lietuvoje, D. Matulionis teigė, kad tokio pobūdžio veiklą Pekinas vykdė ir anksčiau. 

„Todėl šioje vietoje, tai, kad yra daugiau tam tikro šnipinėjimo iš Kinijos pusės, jis visada buvo. Ir akcentas buvo Taivanas ir technologijos. Niekas iš esmės nepasikeitė. Todėl dar kartą noriu pabrėžti, kad tokių kažkokių ypatingų skirtumų tarp Vyriausybės ir Prezidentūros nėra“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.

Bridikis: tikėtis, kad verslas neturės ryšių su Kinija, būtų naivu

Tuo metu Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis sako, jog būtų naivu tikėtis, kad Lietuvos verslai nustos vykdyti veiklą su Kinija, kadangi pastaroji yra ženkli ir globali rinkos žaidėja.

„Tikėtis, kad verslas neturės ten ryšių, ar su bet kuria kita šalimi, būtų naivu. Pasitraukti nežinau, ar yra prasmės, jeigu yra tik interesai, o čia ne mums spręsti. Yra kiti verslo matmenys, kuriais remiamasi“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė R. Bridikis.

Tuo metu į Kiniją vykstantys piliečiai raginami būti sąmoningi ir, esant reikalui, informuoti VSD.

„Sąmoningumas ir situacijos vertinimas, klausimų ir bandymų prieit prie žmonių aspektai yra svarbūs. Čia turbūt tą bendradarbiavimą ir mūsų informavimą, mūsų dėmesio atkreipimą norėčiau akcentuoti. Tegul bendrauja, keliauja ir vysto santykius, turi tam tikrus ryšius, kaip mato reikalinga, bet tegul informuoja“, – apibendrino R. Bridikis.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra teigęs, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.

Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu. 

Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.