1 nuotr.Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kartu su NATO gynybos ministrais Briuselyje aptarė atgrasymo ir gynybos stiprinimo priemones, artėjantį Aljanso viršūnių susitikimą bei paramos Ukrainai klausimus, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak R. Kauno, Lietuvai gynybai skiriant rekordinę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, atsakomybę už NATO saugumą turi prisiimti visos valstybės narės.
„Lietuva skiria didžiausią BVP dalį gynybai visame NATO – 5,38 proc. Tai lyderystės ženklas, rodantis, kad atsakomybę už NATO saugumą turime prisiimti kolektyviai. Savo ruožtu daugiau atsakomybės ir finansinės naštos turi prisiimti visi NATO sąjungininkai, nes Rusija supranta tik jėgos kalbą. Mes turime pūsti raumenis ir kalbėti ta kalba, kurią supranta agresorius ir kuri atgraso priešą“, – Briuselyje kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Kaip pranešė ministerija, gynybos ministrai susitikimo metu taip pat pasirašė ketinimų laišką dėl NATO iniciatyvos „NATO Task Force X“, skirtos giluminių smūgių pajėgumų vystymui ir įgyvendinimui bei dronų technologijoms.
R. Kaunas taip pat akcentavo, kad artėjančiame Aljanso viršūnių susitikime tikimasi naujojo NATO oro gynybos plano pristatymo, kuris leistų efektyviau reaguoti į rusijos ir hibridinėms atakoms naudojamų dronų keliamą grėsmę.
Ministras pabrėžė, kad sąjungininkų pajėgumų vystymas turi būti visapusiškas, keliantis Rusijai strategines dilemas.
NATO gynybos ministrų susitikimo paraštėse taip pat vyko NATO–Ukrainos Tarybos susitikimas. Jo metu ministras R. Kaunas pabrėžė, kad teikiant karinę paramą savo ir Europos saugumą ginančiai šaliai būtina užtikrinti savalaikį ir pakankamą efektyvios ginkluotės tiekimą, kuris leistų Ukrainai pasiekti pranašumą mūšio lauke.
Lietuva yra įsipareigojusi teikti ilgalaikę paramą Ukrainai, skirdama jai ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP.
Nuo plataus masto invazijos 2022-aisiais Lietuva Ukrainai perdavė karinės paramos už daugiau nei 1 mlrd. eurų.
