Neatslūgstant įtampoms dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų, o prezidentui bei premjerei pareiškus, kad visuomeninio transliuotojo taryba turėtų atsistatydinti, socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė sako tokio poreikio nematanti.
„Aš galėčiau pasakyti tik savo asmeninę nuomonę. Aš nematau poreikio atsistatydinti LRT tarybai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė O. Leiputė.
„Iš vienos pusės, tai galėtų būti kaip sprendimas, bet aš tai matyčiau tokį kaip ir nubaudimą, kad dirba. Manau, pati LRT taryba turi apsispręsti. Iš šono (Seimo – ELTA) siūlymo, bent jau aš, tai neteikčiau“, – akcentavo politikė.
Kaip skelbta, premjerė Inga Ruginienė paragino LRT tarybą atsistatydinti. Tokiu būdu, pasak jos, būtų galima atkurti pasitikėjimą visuomenėje ir visuomeninio transliuotojo viduje.
Ketvirtadienį apie galimą LRT tarybos atsistatydinimą prakalbo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, įtampoms dėl LRT neslūgstant, Taryba galėtų atsistatydinti in corpore.
Tokiu atveju, pagal įstatymą, atsistatydintų ir LRT vadovybė.
Primename, kad Seime skubos tvarka svarstomos žurnalistų bendruomenės kritikos sulaukusios LRT įstatymo pataisos.
Siekdama vilkinti, jų vertinimu, ydingus sprendimus, opozicija registravo daugybę pasiūlymų įstatymo pataisoms. Daugelis jų – komiški ir ironiški.
Dėl LRT įstatymo pataisų šauktas papildomas nenumatytas Seimo posėdis, svarstymai salėje truko keliolika valandų.
Dar vienas toks posėdis turėjo įvykti ketvirtadienį, tačiau sušlubavus Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko sveikatai, parlamento valdyba nusprendė šį klausimą atidėti. Kaip vėliau teigė socialdemokratų frakcijos seniūnė O. Leiputė, ar LRT įstatymo pataisos bus priimtos šįmet, ar jau po Naujųjų, priklausys nuo to, kaip seksis atsigauti K. Vilkauskui. Tiesa, pasak jos, socialdemokratai vis dar mato poreikį priimti dalies visuomenės ir opozicijos prieštaringai vertinamas LRT pataisas.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą.
Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.