8 nuotr.Agnės Širinskienės vadovaujama laikinoji parlamentinio tyrimo komisija, tyrusi neteisėtą įtaką ir poveikį politiniams procesams Lietuvoje, pagaliau patvirtino savo išvadas, kurias šiandien pristatys Seimui. Konservatorių nelaimei, ne iš geriausios pusės atsiliepiama ir apie jų lyderio Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslą, komisijai sukėlusį didžiulių įtarimų dėl skaidrumo.
A.Širinskienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad komisija iš esmės tyrė tris epizodus: prokurorų 2013-2014 m. veiklą ir kiek ji buvo veikiama politikų; galimai neskaidrius pensijų fondų ir politikų santykius - kokią įtaką verslas turėjo Seimo narių, daugiausiai konservatorių, grupei, kuri kreipėsi į Konstitucinį Teismą, pateikdama praktiškai nukopijuotą pensijų fondų advokatų raštą; galimą poveikį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vadovo skyrimui bei darbuotojų atleidimui.
Skandalingai skamba jau pirmojo epizodo tyrimo išvados.
Komisija pripažino, kad Generalinėje prokuratūroje 2013-2014 m. inicijuojant ikiteisminius tyrimus dėl viešųjų pirkimų Visagino AE bei „Klaipėdos naftoje“ pažeidimų buvo. Galimas išorės poveikis - daryta įtaka, dėl to galimai ir nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
„Tą paliudijo ir patys prokurorai. Konkrečiai įvardinta Prezidento institucija“, - „Vakaro žinioms“ atskleidė A.Širinskienė.
Įdomiausia, kad pernai komisijai liudijęs buvęs prokuroras Mindaugas Dūda paneigė anksčiau liudijusio prokuroro Juliaus Rėksnio žodžius. Reiškia, kažkas sakė netiesą.
J.Rėksnys komisijai tvirtino, esą 2013 m. M.Dūda privačiame pokalbyje guodėsi, neva buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis jį spaudė nenutraukti bylos dėl CŽV kalėjimų, nes tai nepatiktų prezidentūrai. Ir neva pateikė sąrašą žmonių, kuriems reikia pareikšti įtarimus. Tačiau M.Dūda seimūnus užtikrino, kad jokio sąrašo nebuvo gavęs.
„Kažkuris iš prokurorų melavo, tačiau neturėjome galimybės išsiaiškinti, kuris. Todėl ir išvadose nėra konstatuojama, kad politikai darė įtaką tyrime dėl CŽV kalėjimų“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Širinskienė.
Komisijai aiškinantis, kodėl konservatoriai bandė tarnauti pensijų fondams ir dėl pastariesiems nepalankių sprendimų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, išlindo partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir jo sutuoktinės Austėjos „ausys“.
Parlamentaras, komisijos narys Artūras Skardžius tyrimo metu priminė, kad jau žlugo bandymas „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT valdos“ lėšomis Landsbergių šeimos bendrovei, valdančiai mokyklų bei darželių tinklą, pastatyti pastatą sostinės Gervėčių gatvėje. Vėliau, pasak A.Skardžiaus, ta pati „Lietuvos energija“ privačiam fondui „BaltCap“ permokėjo milijonus už vėjo jėgainių parką, o tas fondas taip pat stato mokyklą tam pačiam G.Landsbergio šeimos verslui.
Komisijai didžiausią įtarimą kelia G.Landsbergio sutuoktinės Austėjos sprendimas nuosavą bendrovę su maždaug 1,3 mln. eurų vertės sklypu už 1 eurą parduoti privačiam fondui, statysiančiam jai mokyklą. Parlamentarus sandoris sudomino dėl anksčiau apklausto privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ vadovo Šarūno Stepukonio liudijimo. Fondas užpernai rudenį pranešė, kad investuos 11 mln. eurų į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą Vilniaus Kalnėnų mikrorajone. Skelbta, kad šį pastatą nuomos A.Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“. „Krajama“, kaip tvirtino Š.Stepukonis, yra fondo bendrovė (tiesa, jau pakeitusi pavadinimą), valdanti sklypą, kuriame turi iškilti mokykla. Sklypo vertė, pasak liudytojo, yra 1,3 mln. eurų.
„UAB „Krajama“ pirkome iš A.Landsbergienės. Sandoris buvo deklaruotas, jo vertė - 1 euras“, - atskleidė Š.Stepukonis. Būtent tai sudomino komisiją, kuri įtaria, kad sandoris galėjo būti apsimestinis, kad nuo jo nebuvo mokami mokesčiai valstybei ir pan.
Minėtas įtartinas 1 euro vertės sandoris vyko tuo pat metu, kai buvo sukurptas ir skandalingasis konservatorių inicijuotas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Jo tekstas sutampa su pensijų fondų teisininkų parengtu tekstu, o sandorį su A.Landsbergiene sudarė pensijų fondų investicijas valdanti „BaltCap“.
„Įtariame galimą pensijų fondų poveikį priimant sprendimus Seime ir kreipiantis į Konstitucinį Teismą“, - sakė A.Širinskienė.
Tačiau nė vienas iš konservatorių nesutiko komisijai paaiškinti kreipimosi aplinkybių, nė vienas iš Landsbergių nesutiko duoti parodymų, nepateikė minėto sandorio dokumentų.
„Valstybinė mokesčių inspekcija turės nustatyti, ar 1 euro vertės sandoris nėra susijęs su mokesčių vengimu ar panašiomis aplinkybėms“, - dar vieną komisijos išvadą įvardino A.Širinskienė.
