1 nuotr.Seimo opozicinės frakcijos sukritikavo užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį dėl, pasak jų, nesugebėjimo sutelkti tarptautinės paramos sprendžiant Baltarusijos organizuotas hibridines atakas. Konservatorių pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, Lietuvos diplomatijos vadovas turėtų dirbti realius darbus, o ne užsiiminėti diplomatija socialiniuose tinkluose.
„Mes neišgirdome, ar su lenkais ir latviais esate sutarę vieningai frontą laikyti, ar ne (...). Lenkai turi visiškai kitą takelį, jie kaip tik atidarė punktus, jie žaidžia, matyt, labiau amerikietišką žaidimą. Čia jau yra objektyvu ir akivaizdu, kad, jeigu mes šito koalicijos fondo nesuformuosime bent regione, tai akivaizdu, kad liksime vieni“, – trečiadienį bendrame Seimo opozicinių frakcijų posėdyje kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Vašingtone vyrauja kitoks mąstymas dėl santykių su Baltarusija. Politikas pripažino, kad K. Budrio pristatyta Europos darbotvarkė skamba įdomiai, tačiau būtent Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) elementas gali apsunkinti Bendrijos sprendimų priėmimus.
„Čia, matyt, reikėtų daugiausiai jums, kaip diplomatijos šefui, telkti dėmesį. Kitaip tariant, į realius sprendimus, į praktinius dalykus, ne tik į žodinį solidarumą. Yra realūs sprendimai, kurie gali būti svertas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tai iš mano pusės, tikrai palinkėjimas eiti į realius darbus, o ne tik į twitterio diplomatiją“, – apibendrino parlamentaras.
Savo ruožtu K. Budrys su tokia L. Kasčiūno kritika nesutiko.
„Niekaip nesutinku su jūsų vertinimu, kad mes esame vienui vieni, palikti, kad niekas neveikia. Čia nei subjektyvu, nei objektyvu. Mes turime paramą“, – konservatoriui atsakinėjo K. Budrys.
Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė neabejojanti ministro pastangomis tarptautinėje arenoje, tačiau pažymėjo, jog susidaro įspūdis, kad nėra vieningos pozicijos pačioje Vyriausybėje dėl sankcijų Baltarusijai.
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis klausė, ar diplomatijos vadovas sulaukia pritarimo dėl griežtesnių sankcijų Baltarusijai pačioje koalicijos viduje. Pasak demokratų lyderio, valdančiųjų gretose yra politikų, kurių pozicija Baltarusijos atžvilgiu yra kvestionuotina.
K. Budrys tikino, kad viskas Ministrų kabinete yra koordinuojama, apie sprendimus bendraujama tarpusavyje.
„Tikrai viskas yra koordinuojama, bendraujame tiek tiesiogiai, tiek per Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC), kuris centruoja tiek informaciją, tiek sprendimus. Nematau čia didelių kliūčių“, – sakė jis.
Kaip skelbta, suintensyvėjus kontrabandinių balionų iš Baltarusijos srautams, dėl kurių ne kartą sutriko oro uostų darbas, Vyriausybė spalį mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždarė paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija.
Po sienos uždarymo Baltarusijos teritorijoje užstrigo apie tūkstantį Lietuvos bendrovių krovininių transporto priemonių, kurios šiuo metu laikomos baltarusių aikštelėse, joms nėra leidžiama sugrįžti į Lietuvą.
Praėjusią savaitę PKP punktai buvo atverti, o šios savaitės pradžioje Lietuvos oro erdvėje fiksavus link Vilniaus oro uosto judančias atžymas, pastarasis buvo uždarytas du kartus.
Sprendimą stabdyti skrydžius lėmė navigacinėje sistemoje fiksuotos atžymos, kurios būdingos balionams, judančios Vilniaus oro uosto kryptimi.
Premjerė Inga Ruginienė pirmadienį teigė, kad jeigu situacija su Baltarusija nesikeis, gali būti priimtas sprendimas vėl uždaryti sieną.
ELTA primena, kad tai – vienas iš daugelio atvejų, kai dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsmės sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla.
