1 nuotr.Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva nedalyvauja procesuose, kur būtų svarstomi klausimai apie sankcijų naikinimą baltarusiškoms kalio trąšoms.
„Lietuva nedalyvauja jokiuose procesuose, (...) kur būtų svarstoma, koks nors sankcijų peržiūrėjimo klausimas ar kažkokios iniciatyvos. Nėra tokios temos iš viso“, – penktadienį sakė K. Budrys susitikime su konservatorių frakcija Seime.
Jis pažymėjo, kad sankcijos baltarusiškoms trąšoms buvo įvestos siekiant inicijuoti pokyčius Baltarusijoje dėl žmogaus teisių padėties bei Minsko pozicijos karo Ukrainoje klausimu.
„Nežinau, kodėl šis klausimas turi didžiulį intensyvumą Lietuvos viešojoje erdvėje. Tam tikri dalykai, man atrodo, yra tiesiog sukurti kažkur koridoriuose“, – pabrėžė jis.
Neaišku, kaip bus su „Belavia“
Panašiu metu, kada Minskas paleido 52 politinius kalinius, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento atstovas Johnas Cole‘as trečiadienį pranešė, kad Vašingtonas oficialiai panaikino sankcijas „Belavia“ atžvilgiu.
Savo ruožtu susitikimo su konservatoriais metu K. Budrys teigė, kad kol kas dar nėra aišku, kaip šių sankcijų panaikinimas bus realizuotas.
„Iki galo dar nežinome, kaip konkrečiai tas bus realizuota, nes su „Belavia“ konkrečiai kaip įmone ir su aviacijos detalių tiekimu, ir su transporto ribojimais „Belavios“ orlaiviams, yra daug įvairiausių reglamentų. Nežinome, kaip tiksliai bus įgyvendinta, bet žinau tiksliai, kad tai niekaip nėra tiesiogiai susiję su Europos Sąjungos (ES) sankcijų politika“, – sakė paskirtasis Lietuvos diplomatijos vadovas.
„ES sankcijų politika išlieka, tai manau mes tuose rėmuose toliau ir dirbsime“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad 2021 m. įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Numatyta, kad iki tų metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos. Reikalaudama atlyginti nuostolius, „Belaruskalij“ prieš Lietuvą inicijavo arbitražo procesą.
Teismo duomenimis, „Belaruskalij“ iš Lietuvos siekia prisiteisti beveik 12 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
Šį birželį Seimas taip pat pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtoms nacionalinėms sankcijoms Rusijai ir Baltarusijai, kurios įsigaliotų ES nepratęsus savo ribojamųjų priemonių prieš Minsko režimą.
