1 nuotr.Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungą (ES) panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos paramai. Pasak jo, Lietuva supranta iš to kylančias rizikas, tačiau skatina Briuselį jas suvaldyti, o ne jų vengti.
„Mes esame per ilgai įstrigę prie šio klausimo, turime išeiti iš aklavietės ir judėti į priekį“, – žurnalistams Kopenhagoje teigė K. Budrys.
„Mes pateikiame bent keletą teisėtų sprendimų, kaip tai įgyvendinti. Suprantame, kad su tuo susiję tam tikri rizikos veiksniai. Niekas jų neignoruoja, tačiau rizikos turi būti valdomas, o ne vengiamos“, – akcentavo jis.
Be to, Lietuvos diplomatijos vadovas ragina imtis papildomo Rusijos sankcionavimo.
„Mes vengėme Rusijai labai jautrių sričių, naftos ir dujų bendrovių. Visų pirma, „Lukoil“, „Rosneft“, „Gazprom“, „Novatek“ ir kitos bendrovės. Be to, naftos produktų kainų riba turi būti sumažinta. Mes vis dar turime siekti, kad tai būtų nepakeliamai sunku Rusijai“, – kalbėjo ministras.
ELTA primena, kad ES yra įšaldžiusi apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų, kurių didžioji dalis laikoma „Euroclear“ depozitoriume Belgijoje.
Rugpjūtį 1,6 mlrd. eurų iš šių lėšų buvo panaudotos Ukrainai remti.
Tai buvo jau trečias palūkanų iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto pervedimas po 2024 m. liepą ir 2025 m. balandį atliktų mokėjimų. Jį sudaro pajamos, gautos per pirmąjį šių metų pusmetį.
Pinigai gaunami iš turto, įšaldyto pagal ES sankcijas, įvestas reaguojant į Rusijos vykdomą karą Ukrainoje.
