1 nuotr.Sekmadienis Gitanui Nausėdai buvo darbinga diena, jis labai daug kalbėjo telefonu.
Mūsų prezidentas su kolegomis iš Latvijos, Lenkijos ir Suomijos aptarinėjo situaciją Artimuosiuose Rytuose, lyg paplepėjimai su kaimynais tą situaciją galėtų kažkaip paveikti.
Kai JAV ir Izraelis smogė Iranui, o šis pabandė smogti atgal, net visiškai su šiuo reikalu nesusijusių valstybių vadovams užėjo noras pasijusti svarbiais. Parodyti, kad ir jie kažką daro.
O kadangi realiai jie nieko padaryti negali ir turbūt nenori, reikia bent jau daug šnekėti.
Nausėda per vieną dieną pasikalbėjo su Latvijos, Lenkijos ir Suomijos prezidentais.
Aišku, griežtai pasmerkė Irano veiksmus, nes tai mėgstamiausias Europos politikų žanras - ką nors griežtai pasmerkti.
Kokią naudą duoda tokie prezidentų pokalbiai, niekas nesiteikia paaiškinti.
Irano vadovams, kiek jų dar liko gyvų, lietuvio, latvio ar suomio pasmerkimas turbūt visai nerūpi, jie dabar turi didesnių problemų.
Donaldui Trampui ar Benjaminui Netanjahu taip pat vargu ar rūpi Nausėdos ir dar kelių prezidentų palaikymas. Jie, prieš smogdami, Nausėdos nuomonės tikrai neklausė.
Taigi, išėjo paplepėjimas dėl paplepėjimo. Geriau jau prezidentas būtų skyręs laiką tvoros likučių griovimui.
