Kapčiamiesčio poligono projektas įveikė pirmąjį balsavimą Seime

Pateikimo stadijoje už projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė. 

Tarp balsavusiųjų prieš – „Nemuno aušros“ frakcijos nariai Aidas Gedvilas, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Jucius, Petras Dargis, Mantas Poškus bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Valius Ąžuolas, Rimas Jonas Jankūnas, Ignas Vėgėlė. 

Susilaikė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius, Kęstutis Bilius, Karolis Neimantas bei demokratas Linas Urmanavičius. 

Prieš poligono steigimą balsavęs R. Žemaitaitis tikina, jog parengtas įstatymo projektas jam yra nepriimtinas.

„Toks, koks dabar yra atneštas įstatymo projektas, man yra nepriimtinas“, – po balsavimo žurnalistams sakė R. Žemaitaitis. 

„Šiandien manau, kad turime skirti visą finansavimą oro gynybos sistemai (…). Irano situacija vėlgi rodo, kad pasaulis puls pirkti oro gynybos sistemas ir visus pinigus skirs ten, tai šiandien iš to 1,5 mlrd. eurų, planuojamų (skirti – ELTA) Kapčiamiesčio poligonui, manau, Lietuva pati galėtų tokią sistemą pradėti ruoštis ir gaminti“, – sakė parlamentaras. 

Anksčiau Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, jog „aušriečių“ pozicija, balsuojant už Kapčiamiesčio poligono steigimą, gali tapti veiksniu, nulemsiančiu tolimesnį valdančiosios koalicijos darbą.

Vis dėlto, pats R. Žemaitaitis sako galimų pasekmių nebijantis. 

„Aš esu jiems pasakęs ne vieną kartą – jeigu nori, gali koaliciją keisti nors ir šiandien (…). Jeigu jiems kažkas nepatinka, gali daryti koaliciją nors ir su konservatoriais“, – teigė „aušriečių“ lyderis.

Prieš projektą jo pateikimo stadijoje balsavęs „valstiečių“ atstovas Valius Ąžuolas teigė, jog nebuvo atlikti namų darbai. Pasak parlamentaro, tiek bendruomenė, tiek kai kurie politikai negavo atsakymų į jiems rūpimus klausimus. 

„Mes matome, kad bendruomenė gauna gal tik 10-15 proc. atsakymų į klausimus – tai nėra priimtina. Tuo labiau, kad ministerija turėjo beveik tris mėnesius laiko. Per tą laiką buvo galima į daugiau klausimų atsakyti ir dabar daug paprasčiau būtų balsuoti, jei tie klausimai būtų atsakyti. Dabar taip nėra“, – Eltai teigė V. Ąžuolas.

„Visada yra viltis, kad tuos atsakymus gaus tiek bendruomenė, tiek gyventojai, tiek kiti. Mes, kaip politikai, taip pat turime gauti atsakymus. Kodėl nebuvo plečiami esami poligonai, kodėl nebuvo pasirinktos kitos teritorijos – mes tų atsakymų taip pat negavome“, – paklaustas, ar poligono projekto nepalaikys ir jo svarstymo stadijoje, teigė jis.  

Nors Vyriausybė siūlė įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, šios iniciatyvos buvo atsisakyta. 

„Gal galime sutarti, kad netaikome skubos tvarkos, bet svarstome balandžio 14 d.“, – po balsavimo į parlamentarus kreipėsi Seimo pirmininkas Juozas Olekas. 

Šiam pasiūlymui buvo pritarta bendru sutarimu. 

Šiuo įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.

Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.

Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.

Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę. 

Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.

Seimas linkęs plėsti Tauragės karinio poligono teritoriją

Antradienį posėdžiavęs Seimas po pateikimo taip pat pritarė siūlymui išplėsti Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono teritoriją Jurbarko rajono savivaldybėje sukuriant efektyvaus naudojimo infrastruktūrą. 

Už projektą balsavo 90 Seimo narių, pasisakiusių prieš ar susilaikiusių nebuvo. 

Teikiamu projektu taip pat siūloma patikslinti kompensavimo už neigiamą poveikį aplinkai mechanizmus, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą karių rengimą ir atitikimą nacionalinio saugumo interesams.

Projektą planuojama svarstyti balandžio 14 d. 

Vyriausybė Kapčiamiesčio ir Tauragės poligonų įstatymų projektams pritarė praėjusią savaitę. 

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.