Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas kaltina Krašto apsaugos ministeriją (KAM) nusprendus „biurokratiškai“ boikotuoti artimiausią komiteto posėdį. Pasak demokrato, trečiadienį planuotus nagrinėti klausimus, susijusius su valstybės saugumo situacija ir artėjančiomis „Zapad 2025“ pratybomis, ministerija pasiūlė nukelti.
„Įvardijant mane vienu aštriausių krašto apsaugos ministrės kritikų, jaučiu pareigą ir pats sudėti kelis taškus ant „i“, – feisbuke antradienio vakarą rašė G. Jeglinskas.
„Rytoj ryte vyks uždaras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis svarbiais šalies gynybos klausimais, tačiau KAM nusprendė jį „biurokratiškai“ boikotuoti. Per patarėją buvo pranešta, kad nei KAM, nei Lietuvos kariuomenės atstovai rytojaus posėdyje Seime nepasirodys. Argumentas, pateiktas šiandien gautame rašte, labai lakoniškas: KAM, matydama planuojamų aptarti klausimų svarbą, siūlo nukelti tam tikrus klausimus. Pabrėžiu: „Matydama svarbą – siūlo nukelti!“ – akcentuoja parlamentaras.
Pasak jo, ministerija siūlo atidėti klausimus, susijusius su rudenį vyksiančiomis bendromis Rusijos ir Baltarusijos karinėmis pratybomis bei Lietuvos kariuomenės prioritetų įgyvendinimu.
„Rašte siūloma nukelti šiuos klausimus: dėl „Zapad 2025“ pratybų bei Lietuvos kariuomenės prioritetų, įskaitant NATO tikslų įgyvendinimą, įsigijimų prioritetus ir progresą, taip pat Oro gynybos koncepcijos atnaujinimą ir įgyvendinimą – post-Gerbera planus ir laiko juostą“, – tikina G. Jeglinskas.
„Suprantu, kad kur kas patogiau šiuos klausimus aptarti su būsimu, tikriausiai daug „malonesniu“ ministrei, NSGK pirmininku, tačiau primenu, kad oficialiai valdančioji koalicija vis dar veikia, o NSGK vykdo parlamentinę kontrolę nepaisant būsimų politinių rokiruočių“, – pažymi komiteto pirmininkas.
Trečiadienį vyksiančio posėdžio metu NSGK nariai ketino aptarti planus įsigyti tris braziliškus karinius orlaivius, įvertinti planuojamus įsigijimus, siekiant kovoti su dronų keliamomis grėsmėmis bei išklausyti žvalgybos vertinimą dėl rugsėjo 12–16 d. planuojamų Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų „Zapad“.
Planuojama, kad pratybose dalyvaus apie 13 tūkst. karių – gerokai mažiau nei 2021 m., t. y. likus metams iki Rusijos invazijos į Ukrainą, kai „Zapad“ dalyvavo apie 200 tūkst. karių.
Praėjusią savaitę krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigė, kad Lietuvos karinės žvalgybos vertinimu, pratybose „Zapad 2025“ dalyvaus iki 30 tūkst. karių.