Į Seimą grįžta partnerystės klausimas: įregistruoti įstatymų pakeitimų projektai

Projektais siūloma įtvirtinti lyčiai neutralią partnerystę – ir tarp skirtingų, ir tos pačios lyties žmonių. Seimui pritarus, Lietuvoje būtų įtvirtintas registruotos partnerystės institutas.

Civilinio kodekso (CK), Civilinio kodekso proceso (CPK) ir kitais dokumentų pakeitimais siūloma numatyti, kas ir kaip gali sudaryti partnerystę ir kokios būtų jos teisinės pasekmės.

Pagal projektą, partnerystė būtų laikoma civilinės būklės aktu, susitarimą dėl partnerystės sudarymo tvirtintų notaras. Ši sutartis būtų registruojama ir išviešinama Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje.

CK siūloma nustatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų – partnerių – susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius. Dokumente kalbama apie bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas partnerių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. 

Jei Seimas pritartų, partnerystę galėtų sudaryti pilnamečiai gyventojai, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis. Partneriams ir ir sutuoktiniams galiotų draudimas pažeisti monogamijos principą.

Be to, kaip ir santuokoje, būtų draudžiama partnerystę sudaryti artimiesiems giminaičiams – tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis ir pan.

Sudarydami partnerystę, partneriai turės būti veiksnūs. Ribotai veiksnus asmuo negalės sudaryti partnerystės be rūpintojo rašytinio sutikimo. 

Pagal pasiūlytą reguliavimą, partnerystė pasibaigtų, kai partneriai tarpusavyje sudarytų santuoką, nutrauktų partnerystę bendru sutikimu arba teismo keliu, taip pat vienam iš partnerių mirus.

Partnerystė būtų nutraukiama notarine tvarka, kai partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, ir teismo tvarka – kitais atvejais. 

Projektais siekiama sureguliuoti tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius partnerių tarpusavio santykius, taip pat jų turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis.

Kaip nurodo įstatymų pakeitimų autoriai, priėmus pataisas būtų išspręstos pagrindinės praktinės problemos, su kuriomis susiduria partneriai. Tai, pavyzdžiui, disponavimas bendru turtu, tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties ir kt.

Tačiau taip pat manoma, kad pritarus registruotos partnerystės modeliui gali išlikti ginčų tikimybė dėl partnerystės buvimo fakto.

„Jeigu vienas iš partnerių nesutiktų sudaryti partnerystės, neigtų partnerystės faktą ir nesutiktų jos išviešinti, kitas partneris būtų priverstas kreiptis į teismą ir įrodinėti partnerystės buvimo, jos pradžios ar pabaigos faktus. Nepaviešinus partnerystės santykių egzistavimo, apie tai nebus informuoti ir tretieji asmenys“, – nurodoma dokumento aiškinamajame rašte.

Partneriai galės turėti bendrą arba dvigubą pavardę

Partnerystės sutartyje siūloma leisti partneriams susitarti dėl pavardės. Jie galės pasilikti iki partnerystės registravimo turėtą savo pavardę arba pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę. Taip pat būtų galimybė pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama partnerio pavardė.

Įstatymų pataisomis taip pat sprendžiami įgaliojimų ir paveldėjimo klausimai. Vienas partneris galės įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti. 

Jei Seimas pritartų, palikimą galės paveldėti ir partneris, jeigu jis buvo partnerystėje su mirusiuoju jo mirties dieną.

Beje, į dokumentus siūloma įrašyti ir tam tikras partnerių pareigas. Jie privalės būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat remti moraliai ir materialiai. Be to, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, turės prisidėti prie bendrų šeimos ar kito partnerio poreikių tenkinimo. 

Užsieniečiams – papildomas reikalavimas

Partnerystės sutartį siekiantiems patvirtinti užsieniečiams projektai numato tam tikrus papildomus reikalavimus.

Jie privalės pateikti kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal jų šalies teisę partnerystei nėra kliūčių.

Jeigu nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, negalės pateikti šio dokumento, jis turės pasirašyti deklaraciją, kuria patvirtins, kad nėra kliūčių sudaryti partnerystę.

Partnerystės institutą įtvirtinančias įstatymų pataisas kartu su L. Šedvydžiu teikia socialdemokratų frakcijos nariai Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Modesta Petrauskaitė, Birutė Vėsaitė, Ruslanas Baranovas, liberalai Simonas Gentvilas, Simonas Kairys, Viktorija Čmilytė-Nielsen bei konservatorių atstovai Arūnas Valinskas, Matas Maldeikis.

ELTA primena, Teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei nesiimant iniciatyvos dėl partnerystės įteisinimo, Seimo ŽTK pirmininkas L. Šedvydis buvo pažadėjęs registruoti tai numatančius įstatymų projektus. 

Socialdemokrato teigimu, Seimui siūlomas projektas yra  kiek liberalesnis nei anksčiau svarstyta civilinės sąjungos įteisinimo galimybė. 

Dar praėjusios kadencijos Seimas svarstė Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų turtinius bei asmeninius santykius. Tačiau šio dokumento priimti nepavyko, jis yra praėjęs dvi iš trijų balsavimo stadijų parlamente.

Balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė CK straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.