2 nuotr.Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį pristatė siūlymus dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimo ir savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo. Ministrė pabrėžia, kad didinant savivaldybių skolinimosi galimybes, joms reikalingi ir tvarūs pajamų šaltiniai, todėl siūloma visas iš NT mokesčio surinktas lėšas pervesti į atitinkamų savivaldybių biudžetus.
Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
„Labai svarbu, kad papildomos galimybės skolintis, nes tai yra ženklios sumos, visgi būtų susiję ir su papildomomis pajamomis. Nes turbūt praskolinti savivaldybių nei vienas iš mūsų nenorime. Norime, kad jos savo finansus galėtų planuoti atsakingai, todėl yra bendras paketas“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o virš dviejų medianų – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 eurų per metus.
Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. m. būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55,8 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 16,7 euro per metus, o pavyzdžiui, Kalvarijos miesto centre 50 kv. m. senos statybos – 4-5 eurais per metus.
Tuo metu brangesnis turtas, pavyzdžiui 177 tūkst. eurų vertės butas Vilniaus senamiestyje, sudarytų 110,89 eurų mokestį per metus.
Ministrė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčio surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.
Įstatymų pakeitimais, siekiant didinti savanorišką mokesčių mokėjimą, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas, su apskaičiuotu mokesčiu kiekvienam gyventojui, parengs Valstybinė mokesčių inspekcija ir gyventojui tereiks patvirtinti ar nurodyti duomenys teisingi.
Pasak ministrės, įstatymų projektai teikiami derinimui su visuomene, pastabų iš socialinių partnerių ir suinteresuotų visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.
Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.
Lankstesnis savivaldybių skolinimasis
Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais taip pat siūloma savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama, įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.
Pasak ministrės, pasinaudojus numatomu lankstumu savivaldybėms atsiranda erdvė pajamas naudoti kitoms investicijoms, neįšaldant šių lėšų ES ir kitų tarptautinių fondų finansuojamų projektų kofinansavimui.
Ministrės teigimu, šis siūlymas savivaldybėms suteikia platesnes skolinimosi galimybes, nei Prezidentūros Seimui jau pateiktas projektas.
„Prezidentūra siūlė leisti papildomą galimybę skolintis teminiams projektams įgyvendinti, tai skaitmenizacijos ir žalinimo projektams. Tuo tarpu mūsų siūlymas yra, kad visiems Europos Sąjungos arba kita tarptautine parama finansuojamiems projektams būtų galima skirti skolinimosi dalį kofinansavimui“,- aiškino G. Skaistė.
ELTA primena, kad dar gruodžio mėnesį prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, kuriomis siekiama stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.
Nors projektas buvo pateiktas dar praėjusių metų pabaigoje, tačiau Vyriausybė savo išvados dėl pataisų nepateikė daugiau nei pusmetį. Susiklosčiusią situaciją komentavęs prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis balandžio pabaigoje kalbėjo, kad jam susidaro įspūdis, jog Ministrų Kabinetas šią Prezidentūros iniciatyvą „marinuoja“.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad Vyriausybė iki šiol nėra pateikusi išvados dėl Prezidentūros inicijuoto konstitucinio pataisų, kadangi Ministrų Kabinetas ketina teikti dar geresnį projekto variantą.
„Mes pateikdami išvadas dėl ekscelencijos prezidento projekto, pateiksime dar ir savo projektą, kuris savivaldybėms šiaip suteikia daugiau laisvės prisiimti skolinius įsipareigojimus europinių ir kitos tarptautinės paramos projektų finansavimui“, – tikino I. Šimonytė.
Prezidentūros iniciatyva siekiama atverti didesnes galimybes savivaldai atlikti pažangias investicijas Lietuvos regionuose. Pristatydamas projektą prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius pabrėžė, kad lankstesnės skolinimosi sąlygos leis savivaldai investuoti į skaitmeninimą, klimato kaitos stabdymo ir kitus tarptautinius bei Europos Sąjungos projektus.
Pasak prezidento patarėjo, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktu tyrimu, Lietuvoje savivaldybės neturi galimybių finansuoti investicijas pasiskolintomis lėšomis dėl griežtos subalansuoto vietos valdžios biudžeto taisyklės. Jis akcentavo, kad lengvesnės skolinimosi galimybės būtų sudaromos tik tuomet, kai būtų siekiama gauti tarptautinių ar ES projektų paramą.
Dėl šios iniciatyvos buvo sutarta dar 2020 m. rugsėjį, kuomet šalies vadovo inicijuotame Regionų forume parlamentinių partijų vadovai pasirašė memorandumą dėl savivaldos savarankiškumo didinimo.
