1 nuotr.Opozicijai pastebint, kad prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime pritrūko griežtesnės pozicijos valdančiųjų atžvilgiu, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad ši koalicija dar nepadarė tokių klaidų, už kurias ją reikėtų kritikuoti. Tiesa, pasak jo, dabartinių valdančiųjų dar nėra ir už ką pagirti.
„Iš vienos pusės, ši valdančioji koalicija dar nieko tokio didžiulio neprisidirbo, dėl ko būtų galima kritikuoti. Antras dalykas, kad gal ir apskritai dar ne kažin ką iki galo padarė, už ką būtų galima vertinti, bent jau girti ar peikti“, – antradienį teigė F. Jansonas.
„Tas opozicijos pasipiktinimas gal yra liekamasis reiškinys iš praėjusios kadencijos, praėjusio laikotarpio, kad mus kritikavo, o anų nemuša. Praeis metai, bus daugiau darbų, daugiau vertinimų ir matysime. Tas pasipiktinimas, kodėl apie kažką nesakei blogo – skamba labai jau juokingai“, – akcentavo jis, reaguodamas į opozicijos kritiką.
Atmeta I. Šimonytės kritiką
Praėjusią savaitę, vertindama šalies vadovo kalbą Seime, buvusios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė teigė, kad visi prezidento pranešimai yra iš esmės vienodi. Pasak jos, dalį savo kalbos šalies vadovas nuolat skiria temoms, dėl kurių politikai iš esmės sutaria. Taip pat, anot ekspremjerės, pranešime prezidentas visada pabrėžia savo nuopelnus, o vėliau – reiškia kritiką kitiems.
Savo ruožtu F. Jansonas užsimena, kad konservatorės pozicija yra nepastovi, todėl vertinti jos pareiškimus – sudėtinga.
„Sudėtinga vertinti ponią Šimonytę, nes ji vieną dieną pasidžiaugia, kad išėjus iš premjero posto ji turi unikalią galimybę nekomentuoti prezidento, kitą dieną – praneša, kad metinio pranešimo nesiklausė, nes buvo užsiėmusi, o trečią dieną – nepaisant to, kad nesiklausė – ji komentuoja“, – dėstė F. Jansonas.
„Primena, kai sovietmečiu rašytojų sąjungoje buvo smerkiamas Nobelio premiją ką tik gavęs (Borisas – ELTA) Pasternakas, kai vienas iš rašytojų sakė, kad knygutės neskaičiau, bet noriu pasakyti“, – akcentavo jis.
Tuo metu reaguodamas į tokią I. Šimonytės kritiką, patarėjas pabrėžė, kad metinio pranešimo žanrą numato Konstitucija.
„Metinio pranešimo žanras yra labai aiškus, prezidentas apžvelgia tiek praėjusius metus, tiek nubrėžia gaires į ateitį. Jis nebus kitoks. Yra konstitucinis metinio pranešimo reikalavimas ir jis yra toks, koks jis yra“, – kalbėjo F. Jansonas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime prezidentas G. Nausėda skaitė jau šeštąjį metinį pranešimą, kuriame tradiciškai apžvelgė pastarojo meto svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius.
Savo kalboje šalies vadovas apžvelgė Vyriausybės iniciatyvas dėl mokestinių pakeitimų, regioninės politikos, atkreipė dėmesį į saugumo ir krašto apsaugos sistemos prioritetus.
Pranešime – ir kritika valdantiesiems dėl nepanaikintos socialdemokratų frakcijos nario Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės. Taip pat G. Nausėda užsiminė ir apie premjerą Gintautą Palucką, pastaruoju metu įsivėlusį į skandalą dėl jam priklausančių įmonių.
„Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti ir savo dalyvavimą versle. Priešingu atveju neišspręsti santykio su verslu klausimai nuolat gramzdins gražiausias iniciatyvas ir vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų“, – metiniame pranešime teigė G. Nausėda.
Šis kasmetinis šalies vadovo kreipimasis į parlamentarus bei visuomenę – pirmasis antrosios kadencijos G. Nausėdos pranešimas.
Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.
