1 nuotr.Už Europos Sąjungos (ES) diplomatiją atsakinga eurokomisarė Kaja Kallas teigia, kad Komisija atidžiai stebi situaciją dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų. Anot jos, įgyvendinami pokyčiai turi derėti su Europos žiniasklaidos laisvės aktu.
„Komisija atidžiai seka situaciją dėl pasiūlytų pakeitimų, dėl įstatymų, dėl LRT. Komisija kreipėsi į Lietuvos institucijas, kad gautų paaiškinimus, ar laikomasi ES žiniasklaidos teisės akto“, – trečiadienį Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje kalbėjo K. Kallas.
„Mes norime pabrėžti, kad labai svarbu, jog teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos visuomeninio transliuotojo veiklą, nenukryptų nuo Europos žiniasklaidos laisvės akto“, – pabrėžė ji.
Taip K. Kallas EP plenarinėje sesijoje pradėjo diskusiją, kurią inicijavo dalis europarlamentarų, parengusių rezoliuciją „dėl mėginimų perimti Lietuvos nacionalinio transliuotojo kontrolę ir grėsmių Lietuvos demokratijai“.
Smerkiami bandymai pakenkti transliuotojo nepriklausomumui
EP savo rezoliucijoje pabrėžia kertinį nepriklausomų visuomeninių žiniasklaidos priemonių vaidmenį saugant demokratiją, teisinės valstybės principus ir pagrindines teises, ypač kovojant su dezinformacija, korupcija ir užsienio kišimusi.
Rezoliucijoje pažymima, kad visuomeninių transliuotojų silpninimas kenkia demokratiniam atskaitingumui ir atsparumui, ir įspėjama, kad tokie veiksmai gali padėti priešiškoms jėgoms, siekiančioms skaldyti visuomenę ir silpninti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, siekti savo tikslų.
Pasak rezoliucijos, išreiškiamas visiškas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, LRT ir pilietine visuomene bei griežtai smerkiami teisiniai, administraciniai ir politiniai bandymai pakenkti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.
Taip pat daroma išvada, kad LRT finansavimo įšaldymas ir mažinimas be objektyvios ekonominės būtinybės yra politinis spaudimas, nesuderinamas su Lietuvos Konstitucija ir Europos žiniasklaidos laisvės aktu (EMFA). Tuo metu siūlomi pakeitimai, kuriais mažinamos LRT generalinio direktoriaus apsaugos nuo atleidimo priemonės, įskaitant paprastą balsų daugumą, slaptą balsavimą ir neaiškius motyvus, laikomi nesuderinamais su ES standartais ir konstitucinėmis garantijomis, nes jie sudarytų sąlygas savavališkam politiniam kišimuisi.
Tokiu būdu EP reiškia susirūpinimą dėl požymių, kad teisės aktų pakeitimai gali būti nukreipti prieš dabartinę direktorę ir smerkia ad personam teisės aktus.
Rezoliucija ragina Lietuvos Seimą atmesti svarstomus pakeitimus, palaukti Venecijos komisijos nuomonės ir visapusiškai laikytis EMFA, ESBO gairių ir Europos standartų dėl žiniasklaidos nepriklausomumo.
EP taip pat ragina Lietuvos valdžios institucijas mažinti politinę įtaką LRT tarybai, užtikrinti stabilų ir nuspėjamą finansavimą bei panaikinti priemones, kurios silpnina transliuotojo autonomiją. Skatinama vykdyti platesnes ir skaidresnes konsultacijas su pilietine visuomene ir žiniasklaidos specialistais dėl bet kokių būsimų reformų.
Rezoliucijoje įspėjama, kad bandymai perimti visuomeninės žiniasklaidos kontrolę dažnai yra pirmasis žingsnis link platesnio demokratijos nuosmukio, kuris vis dažniau stebimas visoje Europoje.
Galiausiai EP prašo Europos Komisijos (EK) atidžiai stebėti padėtį Lietuvoje, įvertinti, ar laikomasi ES teisės aktų, ir prireikus pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų procedūras. Jis pabrėžia, kad visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo užtikrinimas yra bendra Europos atsakomybė, kuri yra būtina sąlyga ES, kaip demokratinės sąjungos, patikimumui.
