1 nuotr.Didėjant nesutarimams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Europoje vėl keliamas kadaise neįsivaizduojamas klausimas – ar žemynui reikia savo branduolinio skėčio?
Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris ragina būti atsargiems.
Šis klausimas atsidūrė dėmesio centre, kai prezidento Donaldo Trumpo politika „Amerika pirmiausia“ ėmė griauti dešimtmečius gyvavusius aljansus. Įtampa dėl tarifų, karas Ukrainoje ir diplomatinė krizė dėl Grenlandijos daugeliui priminė skaudžią tiesą – Europos priklausomybė nuo Vašingtono yra strateginė kliūtis.
Mintis apie branduolinį skėtį buvo iškelta praėjusį savaitgalį Zagrebe per konservatorių Europos liaudies partijos (EPP) – plataus masto Europos Sąjungos partijų bloko, kuriam priklauso ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo krikščionys demokratai – politikų susitikimą.
EPP lyderis, vokiečių politikas Manfredas Weberis, paragino ES šalių vadovus paspartinti diskusijas dėl suverenaus branduolinio atgrasymo.
Jis ne vienintelis masto apie bombas. Žymus Vokietijos diplomatas Wolfgangas Ischingeris, šį mėnesį pirmininkausiantis aukšto lygio Miuncheno saugumo konferencijai, ragina Europą geriau panaudoti Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos branduolinius arsenalus kaip atgrasymo priemonę prieš Rusiją, tačiau tai turi būti jau esamo NATO branduolinio skėčio dalis.
„Jei kas nors panašaus nutiktų, tai pasiųstų savimi pasitikinčios Europos signalą rusams, amerikiečiams ir kinams“, – naujienų agentūrai dpa sakė W. Ischingeris.
Europos branduolinis apsauginis lynas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra vienas iš pagrindinių didesnio Europos suvereniteto gynybos srityje šalininkų. Dar per pirmąją D. Trumpo kadenciją jis siūlė ES sąjungininkėms sukurti Europos branduolinį atgrasymo mechanizmą, pagrįstą Prancūzijos arsenalu.
Ekspertų teigimu, pagal tokį scenarijų prancūzų bombos galėtų būti dislokuotos Vokietijoje arba rytinėse ES valstybėse narėse, arčiau Rusijos.
Tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel susidomėjimo neparodė, toks pats skeptiškas buvo ir jos įpėdinis Olafas Scholzas. Tačiau F. Merzas pareiškė esąs atviras E. Macrono idėjai ir praėjusią savaitę teigė, kad vyksta pirminiai pokalbiai.
Neseniai F. Merzas sakė kalbą Bundestage ir teigė, kad ES turi tapti nepriklausoma galia sparčiai pertvarkomame pasaulyje. Žemynas turi „išmokti kalbėti galios politikos kalba“, sakė jis.
Tačiau nepriklausomo Europos branduolinio skėčio sukūrimas užtruktų daugelį metų ir neišvengiamai kiltų klausimas, kas galiausiai kontroliuos bombas bei nuspręs, kada ir ar jas panaudoti.
Tai padeda paaiškinti iki šiol vykusių diskusijų atsargų toną. Nėra lengva pakeisti Jungtines Valstijas, kaip Europos branduolinį garantą, ir baiminamasi, kad D. Trumpas galėtų atitraukti JAV branduolinius ginklus iš žemyno, jei Europa pernelyg agresyviai siektų sukurti savo skėtį.
„Gali būti, kad amerikiečiai pasakys, jog europiečiai dabar sudaro sąjungą su prancūzais, todėl mūsų branduoliniai ginklai nebereikalingi kaip atgrasymo priemonė“, – perspėjo W. Ischingeris ir pridūrė, kad to reikia išvengti.
Vokietija neturi savo branduolinių ginklų arsenalo, bet, W. Ischingerio teigimu, Berlynas galėtų atlikti tilto tarp JAV ir Europos statytojo vaidmenį.
Jis teigė, kad labai svarbu užtikrinti, jog Europos branduoliniai svarstymai nebūtų neteisingai suprasti Vašingtone.
Atgrasymo aritmetika
Tikrai nepriklausomam Europos skydui sukurti reikėtų didžiulių investicijų, nes dabar NATO yra beveik visiškai priklausoma nuo JAV branduolinių ginklų.
Neoficialiais skaičiavimais, Europoje vis dar dislokuota apie 100 JAV branduolinių galvučių, įskaitant Vokietijos Biuchelio aviacijos bazėje. Jas krizės atvejų panaudotų Vokietijos naikintuvai.
Teigiama, kad JAV branduoliniai ginklai taip pat saugomi Belgijoje, Nyderlanduose, Italijoje ir Turkijoje.
NATO narės Prancūzija ir Didžioji Britanija turi savo suverenius arsenalus, tačiau ekspertai juos apibūdina kaip tik papildančius JAV atsargas.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto skaičiavimais, JAV turi apie 1770 dislokuotų branduolinių galvučių, Prancūzija – 280, o Didžioji Britanija –120.
1990 m. pasirašyta „Du plius keturi“ sutartis, atvėrusi kelią Vokietijos suvienijimui, draudžia Berlynui gaminti ar turėti savo branduolinius ginklus.
