Dovaidas Pabiržis naujienose apie ES pasigenda atspindėtų Lietuvos pozicijų: apie tai nelabai girdime ir matome

„Manau, (Europos Sąjungos aktualijos yra – ELTA) vidutiniškai įdomu ir manau, kad tai yra visiškai normalu, nes aš tikrai galvoju, kad pirmiausiai turi būti įdomiausia tai, kas vyksta tavo savivaldybėje. Paskui – kas vyksta tavo valstybėje, o paskui – kas vyksta viršnacionalinėse organizacijose ar tarptautiniuose vandenyse. Tai visiškai normalu ir nemanau, kad mes kažkuo šioje vietoje išsiskiriame“, – laidoje, skirtoje projektui „Žiniasklaidos kartų liudijimai su seniausiu žiniasklaidos kanalu ELTA“, sakė D. Pabiržis.

„Ar tai įdomu žiniasklaidai? Aš nemanau, kad Lietuvoje kažkaip trūksta informacijos – ir tą, tiesą  sakant, rodo ir mūsų turimi monitoringo duomenys“, – kalbėjo jis.

Vis tik, pasak EP atstovo ryšiams su žiniasklaida, Lietuvoje dažniausiai ES aktualijas seka ne redakcijų žurnalistai, bet vertėjai – kitaip tariant, skaitytoją ir žiūrovą pasiekia užsienio agentūrų informacija, išversta į gimtąją kalbą. Dėl to, pasak D. Pabiržio, naujienose pasigendama Lietuvos perspektyvos.

„Ko man galbūt asmeniškai trūktų – aš galvoju, kad šitos naujienos labai dažnai atiduodamos užsienio redakcijoms, kur iš esmės naujienos yra ne rašomos, ne kuriamos, o verčiamos. Ir tada mes gauname tą pačią informaciją, kurią gauna AFP (Prancūzijos tarptautinė naujienų agentūra Agence France-Presse – ELTA), Prancūzijos skaitytojas ar Vokietijos skaitytojas, ar dar kažkuris kitas. Ir ten visiškai nebelieka Lietuvos. Nors iš tikrųjų kiekviename tame klausime Lietuva yra“, – tvirtino buvęs ELTA žurnalistas, pažymėdamas, kad Lietuvos ministerijos ir diplomatai dalyvauja visose derybose dėl bendrų ES klausimų.

„Ir mes apie tai nelabai girdime ir matome“, – pastebėjo jis.

Be to, akcentavo D. Pabiržis, dėl vangiai atspindimos šalies pozicijos, kuriasi ir naratyvas, jog ES sprendimai yra tolimi ir priimami be Lietuvos vaidmens.

„Man asmeniškai taip pat būtų įdomu matyti daugiau atspindėtos Lietuvos pozicijos Europos Sąjungoje. Nes po to iš to seka ir kiti naratyvai – kad čia Briuselis kažką nusprendė, kad mes čia dabar turime tik įgyvendinti“, – pasakojo buvęs ELTA žurnalistas.

Stebėjosi, kodėl Seimo Europos reikalų komiteto posėdžiai yra uždari

Tiesa, tęsė D. Pabiržis, ne visada dėl lietuviškos perspektyvos stokos nušviečiant ES aktualijas yra kalta tik žiniasklaida. EP atstovas ryšiams su žiniasklaida atkreipė dėmesį, jog esama ir tam tikrų institucinių suvaržymų.

„Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kas mane stebina – kad Seimo Europos reikalų komitetas, kuris irgi aptaria labai didelę dalį visų šitų dalykų, apie kuriuos kalbu, jo didžioji dalis posėdžių yra uždari. Kodėl? Tarsi Europos politika yra kažkokia paslaptis? Mano nuomone, neturėtų taip būti, nes yra ir rinkimai į Europos Parlamentą, ir šiaip tai nėra kažkokie nacionalinio gynybos ir saugumo (klausimai – ELTA), kur aš suprantu, kad galbūt dažniau yra paslaptis. Tai čia tik vienas pavyzdys, kad galbūt yra tam tikrų apribojimų iš kitų pusių“, – dėstė pašnekovas.

Vakarų žiniasklaida gerokai daugiau domisi EP politinių grupių veikla

Tuo metu kalbėdamas apie Lietuvos ir užsienio šalių žurnalistų darbo skirtumus, D. Pabiržis pastebėjo – iš esmės didelių skirtumų nėra, tačiau Vakarų žiniasklaida daug labiau domisi EP verdančiomis intrigomis, politinių grupių ir frakcijų santykiais.

„Kuo domisi Vakarų žiniasklaida toje politinėje sferoje – tai yra dešinės, kairės, kraštutinės dešinės, kraštutinės kairės santykiai, intrigos, kažkokie pasistumdymai, įtakos ir panašiai. O pas mus, aš manau, šito yra labai mažai matoma. Ir dėl to pats Europos Parlamento darbas yra galbūt taip sunkiau įsisavinamas, nes mes dažnai žiūrime per asmeninę prizmę. Dažnai siekiama labai įvertinti, kaip sekasi mūsiškiams (europarlamentarams – ELTA)“, – pasakojo EP atstovas ryšiams su žiniasklaida Lietuvoje.

„Taip pat pastebėčiau, kad ne tik Parlamente yra tas pats, tas pats yra ir (Europos Vadovų – ELTA) Taryboje, beje, kur premjerai, kurie ten atvyksta, irgi labai dėliojasi pagal savo dešiniąsias ar kairiąsias priklausomybes. Šiuo atveju, mūsų prezidentas yra ne partinis. Tai, vėlgi, yra toks išsiskiriantis faktorius, kur mums gal ir trukdo šiek tiek matyti tą politinių šeimų gyvenimą, kuris Vakaruose yra labai stebimas“, – apibendrino D. Pabiršis.

Laidos nuoroda „YouTube“: https://youtu.be/iLLRSjGf8Ng

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.