1 nuotr.Ilgą laiką problemine buvusi vieta - Vilniaus čigonų taboras - buvo galutinai nugriautas, o jo gyventojai - iškeldinti. Deja, čigonų integracijos į Lietuvos visuomenę klausimo šios priemonės neišsprendė. Nors minėtiems procesams buvo skirti didžiuliai pinigai, vilniečiai toliau dengia šios tautinės mažumos išlaidas.
Pinigai liejasi laisvai
Priminsime, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinus Kirtimų romų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę 2016-2019 metų programą, jai įgyvendinti buvo skirta 927 948 eurai.
Čigonų integracijos programa baigėsi, tačiau, pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovų, dirbantys miestiečiai ir toliau priversti išlaikyti šios tautinės mažumos atstovus.
„Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyrius dirba su 17 šeimų, kurios išsikraustė iš taboro, jose auga 50 vaikų. Mokyklinio amžiaus vaikai lankė mokyklas dar gyvendami tabore (nuo praėjusių metų naujai pradėjo lankyti 2 vaikai). Iš viso mokyklą lanko 29 vaikai. Nei vienas šeimos narys, iš minėtų šeimų, šiuo metu nedirba. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinio darbo skyriaus turimais duomenimis, iš buvusių taboro gyventojų dirba 2 asmenys. Nuomos mokesčio kompensacijas šiuo metu gauna 23 šeimos, kurias sudaro 68 asmenys", - informacija pasidalino Vilniaus savivaldybė.
Daroma „meškos paslauga"
Ne vienerius metus narkotinę priklausomybę turintiems žmonėms padedantis Marijus Balčiūnas savivaldybės taikomas priemones įvardino kaip netikslingas ir neduosiančias naudos.
„Vilniaus savivaldybė, tuščiai švaistydama biudžeto pinigus, daro čigonams „meškos paslaugą". Jeigu buvo tikimasi, kad jie pradės dirbti, tai tokie veiksmai duos visiškai priešingą rezultatą. Čigonai, matydami, kad rūpinamasi jais ir jų išlaikymu, tikrai nepuls ieškoti darbo, o toliau naudosis tokiu miesto valdžios gerumu", - buvo įsitikinęs jaunas vyras.
Rezultatų, pasak jo, būtų galima tikėtis tik tuomet, jeigu valdžia skatintų čigonus dirbti.
„Dabar kompensacijos dalinamos į kairę ir į dešinę, tačiau tikslingiau jas būtų skirti tik tiems, kurie įsidarbintų, pradėtų mokytis ar lankyti kvalifikacijos kėlimo kursus. Norint, kad čigonai kažką darytų, juos reikia spausti. O kai viskas padaroma už juos, tai tik dar labiau skatina degradaciją. Sudėtingos situacijos priverčia žmones keistis. Deja, valdžia to nesupranta arba nenori suprasi ir toliau elgiasi taip, kad pokyčių nebūtų. O kol nebus esminių pokyčių čigonų gyvenime, naivu būtų tikėtis, kad išsispręs ir kitos, su jais susijusios, problemos", - teigė M.Balčiūnas.
Be to, pasak jo, tokiais veiksmais Vilniaus valdžia tiek priešina visuomenę, tiek nuteikia žmones prieš save.
„Dalinami yra biudžeto pinigai, tad valdžia turėtų žmonių atsiklausti, ar jie tam pritaria? Be to, skubiai būstais apdalinus iškeldintus čigonus, tikėtina, į šalį buvo nustumtos daugiavaikės ar pastaruoju metu dėl pandemijos su finansiniais sunkumais susiduriančios šeimos. Kaip jaustis joms, žinant, kad į jų lauktą būstą skubiai buvo įkelti dirbti nesiruošiantys prekeiviai narkotikais?" - svarstė visuomenininkas.
