1 nuotr.Europos centrinis bankas turi keletą galimybių, kaip reaguoti į energetinį šoką, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose, trečiadienį pareiškė jo vadovė Christine Lagarde, pažadėdama, kad politikos formuotojų „dvejonės neparalyžiuos“.
Konflikto, prasidėjusio vasario pabaigoje, kai JAV ir Izraelis puolė Iraną, metu buvo beveik visiškai uždarytas Hormūzo sąsiauris bei pasipylė išpuoliai energetikos objektus Persijos įlankoje, o dėl to ėmė sparčiai kilti naftos ir dujų kainos.
Teigdama, kad pasaulis susiduria su „didžiule neapibrėžtimi“, Ch. Lagarde pabrėžė, kad ECB yra gerai pasirengęs įveikti tokius neramumus, nes infliacija šiuo metu yra arti planinio 2 proc. rodiklio, o euro zonos ekonomika stovi ant tvirto pagrindo.
„Turime laipsniškų reagavimo priemonių rinkinį“, – kalbėdama Frankfurte, kur yra įsikūrusi ECB būstinė, sakė ji.
Ji pabrėžė, kad politikos formuotojai „nesiims jokių veiksmų, kol turėsime pakankamai informacijos apie šoko mastą ir trukmę“.
„Tačiau dvejonės mūsų neparalyžiuos: mūsų įsipareigojimas vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinti 2 proc. infliaciją yra besąlygiškas.“
Praėjusią savaitę įvykusiame paskutiniajame posėdyje ECB, kaip ir buvo tikėtasi, paliko palūkanų normas nepakitusias, tačiau įspėjo, kad po karo infliacija gali būti didesnė, o ekonomikos augimas – lėtesnis.
Tačiau vis daugiau analitikų prognozuoja, kad centrinis bankas jau kitą mėnesį padidins skolinimosi palūkanas, siekdamas sustabdyti numatomą vartotojų kainų šuolį.
Visame pasaulyje išaugus naftos ir dujų kainoms, euro zonoje iš karto ėmė brangti benzinas, dėl to vėl prisimintas energetinis šokas, kilęs po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.
Tuo metu ECB sulaukė aštrios kritikos, kad nepakankamai greitai padidino skolinimosi išlaidas sparčiam kainų kilimui sustabdyti.
Tačiau Ch. Lagarde stengėsi panašumo su tuo laikotarpiu nesureikšminti.
„Pradinis sukrėtimas kol kas vis dar yra mažesnis“, – sakė ji, pridurdama, kad dabartinė situacija yra „palankesnė“.
Ji teigė, kad kai Rusija po karo Ukrainoje pradžios apribojo dujų tiekimą į Europą, infliacija jau buvo didesnė dėl po pandemijos kilusių tiekimo grandinės sutrikimų, o ekonomika susidūrė dar ir su darbo jėgos trūkumu.
Šiuo metu euro zonos ekonomika stovi ant tvirtesnio pagrindo, o infliacija jau kurį laiką svyruoja ties ECB nustatytu planiniu rodikliu, pabrėžė ji.
