1 nuotr.Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su NATO Generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Lietuvos diplomatijos vadovas su NATO vadovu aptarė Baltarusijos prieš Lietuvą vykdomą hibridinę ataką ir NATO atsaką į tokio pobūdžio veiklą, skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM).
Pokalbio metu K. Budrys akcentavo, kad Baltarusijos režimo veiksmai jau nuo spalio mėnesio kelia grėsmę civilinei aviacijai tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
Ministras pabrėžė, kad Baltarusijos institucijos neužkerta kelio šiems veiksmams ir kontrabandiniais balionais tyčia taikosi į Vilniaus oro uostą, taip siekiant sutrikdyti jo veiklą.
„Tai yra tyčinė hibridinė ataka, kelianti grėsmę ne tik Lietuvos, bet viso regiono saugumui. Baltarusijos režimas kryptingai ir sąmoningai trikdo civilinės aviacijos veiklą, kelia sumaištį mūsų visuomenėse, šantažuoja ir skleidžia dezinformaciją. NATO atsakas į šiuos veiksmus yra būtinas“, – pranešime cituojamas K. Budrys.
Kalbėdamas su M. Rutte Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad lapkričio pradžioje Lietuva pateikė prašymą atsiųsti NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis komandą. K. Budrys patikino, kad šios komandos laukiama kuo greičiau.
Be to, ministras pakvietė sąjungininkus Lietuvoje išbandyti ir adaptuoti technines priemones kovai su oro erdvės pažeidimais.
Baltarusijos prieš Lietuvą vykdoma hibridinė ataka buvo aptarta ir trečiadienį vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.
ELTA primena, kad dėl kontrabandinių balionų keliamo pavojaus Vilniaus oro uosto darbas pastaraisiais mėnesiai buvo sustabdytas ne kartą. Pastarąjį kartą oro erdvė virš oro uosto buvo uždaryta trečiadienio vakarą, o ypač intensyvi kontrabandinių balionų ataka patirta savaitgalį.
Reaguojant į besitęsiančius incidentus, spalio pabaigoje Vyriausybė nutarė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija. Vis tik, siena buvo atidaryta anksčiau, siekiant spręsti situaciją dėl Baltarusijoje įstrigusių vežėjų.
Lietuvai susiduriant su, politikų vertinimu, hibridine ataka, susiklosčiusi situacija ne kartą aptarinėta įvairiuose formatuose – Nacionalinio saugumo komisijoje (NSK), taip pat ir tarptautiniu lygiu.
