Baigėsi balsavimas savivaldos ir merų rinkimuose: prie balsadėžių atėjo 48,97 proc. rinkėjų

Rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo 39,56 proc. piliečių, dar 9,41 proc. gyventojų savo rinkiminę valią pareiškė iš anksto.

Bendras pirmojo rinkimų turo aktyvumas šiek tiek didesnis nei praėjusių savivaldos ir merų rinkimų metu. 2019 m. savo balsą pirmajame savivaldos rinkimų ture atidavė 47,8 proc. piliečių: rinkimų dieną balsavo 41,55 proc., o iš anksto 6,25 proc. rinkėjų.

Sekmadienio vakare surengtoje spaudos konferencijoje VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė išskyrė pagrindinę rinkimų dieną aktyviausiai balsavusias savivaldybes.

„Aktyviausios savivaldybės rinkimų dieną – Pagėgiai net 48.67 proc. aktyvumą pasiekė Birštonas pasiekė panašų aktyvumą – virš 48 proc.“, – teigė J.Petkevičienė taip pat šiame kontekste išskirdama Kauno miesto, Šilalės ir Alytaus rajonų savivaldybes.

Pirmieji savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatai turėtų optimistiškai nuteikti socialdemokratus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, konservatorius ir demokratus.

Remiantis VRK preliminariais duomenimis, gautais tik iš 277 rinkimų apylinkių, socialdemokratai pretenduoja į  25,35 proc. mandatų, „valstiečiai“ - 17,74 proc., Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai - 11,51 proc.

Pirmajame partijų penketuke dar yra Demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos“ (8,89 proc.), Liberalų sąjūdis (7,92 proc).

Sekmadienį iki 19 val. policija gavo 84 pranešimus dėl galimų rinkimų tvarkos pažeidimų, tačiau ikiteisminio tyrimo šiandien nebuvo pradėta. Tai sekmadienį vakare vykusioje spaudos konferencijoje pažymėjo Policijos generalinis komisaras Renatas Požela.

Pasak jo, sekmadienį papildomai registruotos 5 medžiagos, dėl kurių, atlikus teisinį vertinimą, bus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Policijos vadovas informavo, kad tai susiję su Baudžiamojo kodekso straipsniu, kuriame kalbama apie trukdymą pasinaudoti balsavimo teise.

Anot R. Poželos, lyginant su 2019 m. vykusiais rinkimais į savivaldybių tarybas, yra gautas panašus pranešimų apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus skaičius.

„Tačiau skirtingai negu 2019 m., šių rinkimų metų daugiausia yra gauta skundų dėl agitacijos taisyklių pažeidimų, taip pat gauti pranešimai dėl galimo rinkėjų papirkimo ar galimo pavežimo, tačiau patikrinus pranešimus dėl  papirkimų  didžioji dalis jų nepasitvirtino“,- sakė R. Požela.

Komentuodamas galimus pažeidimus R. Požela paminėjo agitacijos taisyklių pažeidimus, galimą rinkėjų papirkimą, pavežimą, viešosios tvarkos pažeidimus, biuletenių  fotografavimą.

Jo teigimu,  kaip ir 2019 m., taip ir 2023 m. daugiausia pranešimų apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus  fiksuota Alytaus ir Vilniaus apskrityse.

R. Poželos teigimu, per šiuos savivaldos rinkimus užfiksuota žymiai mažiau nusikalstamų veikų, o 2019 m. buvo pradėti 28 ikiteisminiai tyrimai.

Spaudos konferencijoje policijos vadovas informavo, kad nuo išankstinio balsavimo pradžios tai yra vasario 28 d. iki šeštadienio, policija buvo gavusi 61 pranešimą apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus ir per šį laikotarpį pradėjo 7 ikiteisminius tyrimus. Anot jo, dėl  8 įvykių dar yra tikslinamos aplinkybės.

„Tai gali reikšti, kad prie 7 ikiteisminių tyrimų dar gali būti pridėti papildomai 8 ikiteisminiai tyrimai. Jau 2 ikiteisminiuose tyrimuose yra nustatyti įtariamieji. Pranešimai apie įtarimus  yra pateikti 2 asmenims“,- sakė R. Požela.

Ikiteisminius tyrimus jis kol kas plačiau nekomentavo. „Ikiteisminiai tyrimai pradėti Alytaus ir Telšių apskričių teritorijose. Matyt, prokurorai detaliau  komentuos“,- sakė R. Požela. Policijos vadovas lakoniškai asakė, kad kalba eina apie galimą penkių eurų atlygį.

Balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyko nuo 7 iki 20 valandos. Rinkėjų sąraše yra 2 milijonai 386 tūkstančiai 316 šalies gyventojų.