respublika.lt

Ar turime teisę žinoti, jog buvome be reikalo sekami spec. tarnybų?

(52)
Publikuota: 2023 kovo 28 16:30:00, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Seklys. Asociatyvi pixabay nuotr.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas antradienį karštai diskutavo, ar pritarti siūlymui, jog asmuo, kurio atžvilgiu buvo taikomi kriminalinės žvalgybos metodai, turi teisę sužinoti, jog buvo sekamas, jei prieš jį nieko nusikalstamo nebuvo surasta. Teisėsaugos institucijų atstovai kategoriškai pasisakė prieš tokį siūlymą ir tuo įtikino parlamentarus.

 

Grupė Seimo liberalų registravo pasiūlymą Seime svarstomam Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektui. Pasak jų, projektu nėra nustatyta, kiek laiko gali būti neatskleidžiama, ar apie asmenį buvo rinkta informacija ir kokia. Seimūnai nori, kad nutraukus žvalgybos veiksmus ir nepasitvirtinus nusikalstamai veikai būtų privaloma nedelsiant informuoti asmenį apie pažeistą jo privatumą.

"Toks laiko ribų neapibrėžimas suponuoja, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai gali tęsti visą gyvenimą ir asmuo apie pažeidžiamą jo teisę į privatumą taip ir nesužinos. Todėl šiuo pasiūlymu siūlome įvesti terminą - penkerius metus", - dėsto pasiūlymo rengėjai.

Pasak jų, informacijos apie asmens sekimą pateikimas gali būti "įšaldytas", bet ne ilgiau nei 5 metams. Ir tik tais atvejais, jei "atšaldymas" pažeistų valstybės nacionalinius ar visuomenės saugumo interesus; būtų sukelta grėsmė kito asmens gyvybei ir sveikatai; atskleista tarnybos ar valstybės paslaptis; atskleista informacija apie kriminalinę žvalgybą ar detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones ir t.t.; pakenkta nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ar nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui; jei būtų neapsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės.

Šias naujai siūlomas nuostatas Teisės ir teisėtvarkos komitetas antradienį nagrinėjo kone valandą.

Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas parlamentarams teigė, kad siūlytojai į vieną suplaka tris dalykus: žvalgybą, kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminį tyrimą. Jo teigimu, liberalai siūlymą registravo todėl, kad tokią nuostatą stumia Lietuvos advokatūra (o advokatai, kaip įsiterpęs pareiškė Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vilius Semeška, tokia nuostata suinteresuoti, jog galėtų teisme atstovauti teisybės dėl sekimo ieškantiems asmenims).

Anot generalinės prokurorės pavaduotojo, advokatai neetiškai teikia Estijos pavyzdį, kur esą žmonės, prieš kuriuos nutraukiamos sekimo priemonės, apie tai yra informuojami: Estijoje kriminalinės žvalgybos iš viso nėra, o jeigu vykdomas baudžiamasis procesas, tai ir Lietuvoje privaloma teikti tokią informaciją be reikalo sektiems asmenims.

Liaudiškai tariant, jei asmuo buvo sekamas įtariant jį, tarkime, kyšininkavimu ir įtarimai nepasitvirtino, esą apie sekimo faktą jis informuojamas. Tačiau nebūtinai informuojamas, jei, pavyzdžiui, bandoma demaskuoti mafijinę struktūrą. Pasak G.Ivanausko, advokatai nutylėjo ir tai, kad Estijoje irgi yra galimybė nepateikti informacijos, jei buvo vykdomas tyrimas dėl organizuotų nusikalstamų grupuočių ar sunkių nusikaltimų.

G.Ivanauskas akcentavo ir tai, kad pradedant kriminalinę žvalgybą įsijungia ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, kuris numato galimybę kai kurią informaciją įslaptinti ir iki 75 metų. Todėl 5 metų terminas tam prieštarautų, kartu prieštarautų vienas kitam ir du įstatymai.

Be to, pasak G.Ivanausko, su kriminaline žvalgyba susijusi informacija yra itin jautri, daug jautresnė, nei susijusi su baudžiamuoju procesu, nes jos paviešinimas gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai ar net gyvybei. Ir dar pridūrė: jei tyrimas susijęs ne su organizuotomis gaujomis bei sunkiais nusikaltimais, sektas žmogus visada apie tai informuojamas, kai sekimas nutraukiamas. Ir paprašė negriauti sistemos, kurios dėka vakarais galime vaikščioti saugūs.

Tam pritarė ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Darius Urbonas. Pasak jo, prezidentas laikosi pozicijos, kad, prisidengiant žmogaus teisėmis, negali būti ribojama kriminalinė žvalgyba, kurios reguliavimo mums pavydi nemažai užsienio valstybių.

Įgyvendinus liberalų siūlymą, anot D.Urbono, kiltų grėsmė, jog organizuotų gaujų nariai identifikuotų slaptus bendradarbius, darbuotojus ir jiems keršytų. Be to, išduodant leidimus taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus dalyvauja ne tik tyrėjai, bet ir prokurorai bei teisėjai, todėl kvestionuojant jų sprendimus kvestionuojamas jų patikimumas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas prisijungė prie kolegų, sakydamas, kad asmens teisė susipažinti su tuo, ar jo atžvilgiu buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės, nėra absoliuti, o 5 metų terminas - nelogiškas. Pasak jo, vien jau todėl, kad daug Lietuvos nusikaltėlių yra europinių mafijinių grupuočių dalis. Tų grupuočių Europoje yra per 5 tūkst., maždaug pusė jų veikia ilgiau nei 10 metų.

Tokie argumentai 4 komiteto narius įtikino, trijų ne, tačiau vieno balso persvara liberalų siūlymas atmestas.

"Įstatyminis ribojimas pateikti informaciją apie kriminalinės žvalgybos faktą ar jo nebuvimą yra sietinas su visuomenės saugumo ir nacionalinio saugumo interesu, o tuo pačiu ir pačios sistemos veiksmingumu bei įstatymų leidėjo valia užtikrinti sėkmingą nusikalstamų veikų išaiškinimą. Pažymėtina, kad galimybė nepateikti informacijos apie galimai vykdomą ar nevykdomą kriminalinę žvalgybą yra aktualiausia tiriant nusikalstamų susivienijimų ir organizuotų grupių neteisėtą veiklą, kur dalis nusikalstamas veikas padariusių asmenų dar nėra nustatyta ar jų kaltė nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka.

Siūlymas informacijos teikimą asmeniui apie jo tvarkomus duomenis apriboti ne ilgiau kaip 5 metams, sudarytų prielaidas nustatyti kriminalinės žvalgybos taikymo taktiką, slaptuosius dalyvius, personalinę sudėtį, taip pat galėtų būti panaudojamas siekiant kitiems asmenims paslėpti daromus pažeidimus, taikyti kontrpriemones, slėptis su bendrininkais bei išvengti ne tik galimų kriminalinės žvalgybos veiksmų, bet ir baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas", - nusprendė komitetas.

Toliau liberalų siūlymą turėjo svarstyti visas Seimas, tačiau paaiškėjo, kad jis registruotas pavėluotai, todėl turi būti nagrinėjamas ne svarstymo, o jau priėmimo metu. Negana to, Seimas antradienį po svarstymo nepritarė visam Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų paketui, todėl jis grąžinamas komitetui tobulinti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
5
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (52)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar kada nors šaudėte iš šaunamojo ginklo?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+13 +21 C

+15 +23 C

+16 +23 C

+21 +28 C

+25 +30 C

+21 +28 C

0-4 m/s

0-3 m/s

0-4 m/s