„Apsiderinsime“: URM vadas apie Taivaniečių atstovybės pervadinimą

„Yra daug aspektų, kuriuos mums reikia šitoje diskusijoje aptarinėti, bet irgi lygiai taip pat matau tam tikrus pamatinius principus, kuriuos mes, kaip valstybė, privalome apsaugoti“, – Eltai Vyriausybės rūmuose trečiadienį teigė K. Budrys.

Pasak jo, sudėtinga užsienio politikos klausimais turėti viešą diskusiją, kai kiekviena nuomonė priimama kaip žinutė, jog priimtas kažkoks sprendimas.

„Aš noriu, kad būtų kuo daugiau debatų ir nustotume vieną dieną galvoti, kad čia kažkas yra išrašyta taisyklių knygoje ir būtent taip, o ne kitaip reiktų daryti, neva klaidų pridirbta mūsų užsienio politikoje, nesąmonių pridaryta“, – kalbėjo ministras.

„Gal nereikia kiekvienos nuomonės iš karto priimti, kad yra tokia pozicija. O poziciją, manau, apsiderinsime“, – akcentavo K. Budrys.

Kaip skelbta, I. Ruginienė praėjusią savaitę pareiškė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu. 

Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą. 

Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.

Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija.

Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra.

Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija.

Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.