1 nuotr.Miestuose nuosavybės teises dar liko atkurti apie 3,48 tūkst. piliečių į 1,87 tūkst. ha žemės. Anot Žemės ūkio ministerijos, dažnai pasitaiko piliečių pasyvaus dalyvavimo nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procese atvejų. Todėl ministerija teikia įstatymų pataisas, kurios, kaip tikimasi, galų gale padėtų užbaigti žemės grąžinimo procesą.
„Svarbu pažymėti, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį pilietį, kuriam turi būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, arba jo įpėdinius, veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos", - akcentuoja Žemės ūkio ministerija.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, iki šių metų pradžios šalies miestuose pateikta 51,84 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 39,35 tūkst. ha žemės miestuose ir miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose. Nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos 48,4 tūkst. piliečių, pateikusių visus nuosavybės teises įrodančius ir giminystės ryšį su turėtos žemės savininku patvirtinančius dokumentus, - į 95,26 proc. proc. žemės ploto, nurodyto jų prašymuose.
„Nors miestuose nuosavybės teises dar liko atkurti apie 3,48 tūkst. piliečių į 1,87 tūkst. ha žemės, dažnai pasitaiko piliečių pasyvus dalyvavimas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procese. Yra žinomų atvejų, kai piliečiai kviečiami neatvyksta rinktis naujų žemės sklypų arba atvykę pasyviai renkasi naujus žemės sklypus, nes reikalauja, kad savivaldybė suformuotų dar geresnėje miesto teritorijoje naujus žemės sklypus. Nors dažnais atvejais, atsižvelgiant į laisvos valstybinės žemės, tinkamos naujiems žemės sklypams formuoti, miestuose trūkumą, tas neįmanoma. Taip stabdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas", - teigia ministerija.
Sudėtingiausia situacija - Vilniuje, kur dar liko atkurti nuosavybės teises 3114 piliečių į 1674 ha žemės plotą.
Yra įtvirtinta galimybė neatlygintinai nuosavybėn piliečiams bendrosios nuosavybės teise kitai paskirčiai perduoti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai numatytus žemės sklypus, kurie paprastai yra didesnio (1-2 ha ir daugiau) ploto. Tokiu atveju pretendentai, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises mieste, taptų žemės sklypo bendraturčiais ir valdytų tokį žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise. Tačiau kai kurie nori tapti atskirų sklypų savininkais, o ne didelio sklypo bendraturčiais.
Tarpinstituciniame pasitarime Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut pasiūlė, kad, siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo eigą, būtų tikslinga sąvoką „žemės sklypai" pakeisti į „žemės plotai"; šiam siūlymui pritarė visi pasitarimo dalyviai.
Todėl Žemės ūkio ministerija teikia pataisas, kuriomis siūlo numatyti: piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises ir įrašytiems į eilę naujam žemės sklypui gauti konkrečios savivaldybės teritorijoje, pakankama sąlyga būtų laikoma ne kiekvienam piliečiui tenkantis suformuotas naujas žemės sklypas, o bendras šioje savivaldybėje pateiktų naujų žemės sklypų plotas. Jis turėtų būti didesnis, nei bendras visų piliečių pageidaujamas atkurti nuosavybės teise žemės plotas tos savivaldybės teritorijoje.
