Užtarnautą pensiją reikia išsireikalauti

Senatvės pensiją iš viso gauna daugiau kaip 600 tūkst. žmonių. Dalis jų gyvena ne Lietuvoje. 2020 m. tokių buvo daugiau nei 10 tūkst. Pasirodo, kad jiems dėl senatvės pensijos tenka nueiti vargo kelius. „Vakaro žinios" prieš trejus metus pasakojo buvusio Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Japonijoje Algirdo Kudzio istoriją. Jis po kadencijos liko gyventi Hokaido saloje.

2020 m. tapęs senjoru jis susidūrė su nepavydėtina situacija - norint gauti senatvės pensiją, gyvenantiems užsienyje senjorams tenka minti biurokratinius takus. Pasirodo, jiems reikia pateikti specialią pažymą, kad žmogus yra gyvas ir tam tikroje vietoje. Užsienyje išimta tokia pažyma turi būti patvirtinta notariškai.

„Tai kainuoja apie 300 eurų. Papildomai tai turi patvirtinti prefektūros juridinis departamentas, o šių dokumentų galiojimui užsienyje dar reikia vykti į Japonijos URM, gauti šiems dokumentams apostilę. Tuomet visus šiuos dokumentus registruotu paštu siunčiau į Lietuvos „Sodrą".

Visas šis procesas atsiėjo apie 500 eurų", - tuomet „Vakaro žinioms" pasakojo A.Kudzys. Kitas variantas - skristi už daugiau kaip tūkstančio kilometrų esantį Tokiją ir asmeniškai kreiptis į Lietuvos ambasadą Japonijoje. Tokį procesą užsienyje gyvenantiems senjorams tenka pereiti kasmet, norint gauti senatvės pensiją.

Pasirodo, patvirtinti, kad žmogus yra gyvas ir tam tikroje vietoje negali nei kvalifikuotu elektroniniu parašu, nei vaizdo skambučiu, to padaryti negali net Lietuvoje gyvenantys žmogaus giminaičiai. Nors pandemijos metu visas pasaulis išmoko dirbti nuotoliu, o kai kurių paslaugų iki šiol negalima gauti gyvai, norint gauti pensiją, vis dar tenka kautis su biurokratiniais vėjo malūnais. Ne kiekvienas pensininkas turi galimybes kasmet tiek pakloti už reikalingus dokumentus, o kiek yra tokių, kurie dėl sveikatos negali keliauti.

Kai „Vakaro žinios" rengė straipsnį prieš trejus metus, tuometė Seimo socialinių reikalų komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė patikino, kad jau vyksta diskusijos, kaip visą procesą palengvinti.

Tačiau neseniai su redakciją susisiekęs A.Kudzys patvirtino, kad niekas taip ir nepasikeitė. Štai ir šiemet dėl pensijos gavimo kitais metais jam vėl teko įrodinėti, kad yra gyvas. Gera žinia, kad šį kartą jis lankėsi Lietuvoje ir tai galėjo padaryti paprasčiau.

„Šį kartą turėjau galimybę pasirodyti „Sodroje", leisti mane pačiupinėti, kad įsitikintų, jog esu gyvas. Patvirtinimą gavau, aptarnavo gana paslaugiai. O iki tol aš kasmet po spalio 1 d. ėjau pas Japonijos notarą, kur jis patvirtindavo mano parašą ant „Sodros" formos, kad as esu gyvas ir pats pasirašiau.

Po to skrisdavau už tūkstančio kilometrų į Tokijų, kad Japonijos užsienio reikalų ministerijoje patvirtintų apostilę, o po to, grįžęs, registruotu paštu visa tai siųsdavau į „Sodrą", kas man kainuodavo beveik visą vieno mėnesio pensiją", - sako A.Kudzys. Jis kreipėsi ne tik į žurnalistus, bet ir pačią R.Šalaševičiūtę, dar prieš trejus metus žadėjusią, kad situacija greitu laiku pasitaisys.

„Vakaro žinios" kreipėsi į „Sodrą", nejau tikrai iki šiol užsienyje gyvenantiems lietuviams nesudaryta galimybė patvirtinti savo gyvumą bent vaizdo skambučiu? Pasirodo, kad ne. Gyventojai turi arba patys atvykti į „Sodros" skyrių, arba pateikti vietos institucijų išduotus dokumentus, kurie būtų patvirtinti, kaip tikri. „Pandemijos metais dokumentų teikimo terminas buvo pratęstas ir užsienyje gyvenantys pensijos gavėjai galėjo laikinai neteikti pažymų apie savo buvimo vietą. Karantinui pasibaigus, buvo grįžta prie įprastos įstatymų numatytos tvarkos.

Vis dėlto „Sodra" mato poreikį supaprastinti klientams pažymų ir dokumentų teikimo tvarką. Ateityje planuojama identifikuoti klientų tapatybę bei nustatyti jų buvimo vieta video pokalbio ar video skambučio metu. Tačiau svarbu žinoti, kad tokie sprendimai susiję ne tik su poįstatyminių teisės aktų, bet ir su įstatymų pakeitimu, todėl jų įgyvendinimui reikia laiko", - nurodė „Sodros" atstovė.

„Vakaro žinios" kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su tais pačiais klausimais. „Užsienyje (ir Europos Sąjungoje, ir trečiosiose valstybėse) gyvenantiems asmenims patvirtinimas, kad asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietoje, yra privalomas dokumentas, teikiamas kasmet.

Toks reikalavimas kyla iš būtinybės užtikrinti, kad išmokos mokamos teisingai ir pagrįstai. Siūlymas vaizdo skambučiu patvirtinti faktą, kad asmuo gyvas, yra svarstomas. Ministeriją jį iš esmės palaiko, tačiau tam būtina išspręsti tam tikrus teisinius klausimus ir priimti atitinkamą įstatymo pakeitimą", - atsakė ministerija.

Komentuoja Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ:

Gavau laišką iš A.Kudzio. Taip, dėl to darbas buvo pradėtas Užsienio reikalų ministerijoje, visi klausimai buvo derinami, bet jokių sprendimų jie tada nepriėmė. Buvo pasakyta, kad reikia gerai įsigilinti. Dirbome kartu su tuomečiu konsulu Los Andžele. Jo kadencija baigėsi ir klausimas užstrigo.

Situacija pasikeitė ir po rinkimų, nes opozicijos atstovams sudėtinga susitarti su valdančiaisiais. Šiuo metu ieškau konsulo. Turiu įtarimų, kad jis turėtų dirbti diplomatinį darbą Užsienio reikalų ministerijoje. Kai surasiu konsulą, bus galima atgaivinti klausimą ir pradėti darbą iš naujo.

Tai tikrai nėra tik proginis klausimas. Jis aktualus labai daug žmonių. Įsivaizduokite, yra tokių situacijų, kai dėl to, kad žmogus patvirtintų, kad yra gyvas, turi skristi lėktuvu. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur yra dideli atstumai.

Galvojau, kad situacija išsisprendė, nes jokių signalų nesulaukiau. Taip, galima sakyti, kad pati per mažai kontroliavau šio klausimo eigą. Tuo metu viską išjudinau ir sustojau. Tuomet ieškojau kelių, kaip šį klausimą spręsti, bet gavosi taip, kaip gavosi. Ačiū A.Kudziui, kuris priminė tai. Yra tekę su juo bendrauti ir dirbti. Labai nejaukiai pasijutau, gavusi jo laišką.