1 nuotr.Negalią turinčių žmonių gyvenimą kone rojumi paversti turėjusi sausį įsigaliojusi negalios reforma veikia visai ne taip, kaip žadėta. Reformos planus kritikavę neįgalieji ir organizacijos ne kartą bandė įspėti, kad reforma pablogins negalią turinčių žmonių sąlygas. Dabar tai matoma plika akimi.
Po reformos tampa sveikesniais
Jau dabar aiškėja, kad pildosi negalios reformos kritikų įspėjimai: žmonės gauna mažesnes išmokas, stringa informacinė sistema ir netgi trūksta reikalingų darbuotojų.
Vienas svarbiausių pakeitimų yra tai, kad nuo šių metų vertinamas asmens dalyvumo lygis, kai daugiau dėmesio skiriama ne medicininiams kriterijams, o individualiems kiekvieno asmens poreikiams. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi įspūdžiais apie tai, kaip keičiasi jų situacija, kartu su reforma. Pasikeitus tvarkai, pasirodo, dalis žmonių tampa sveikesni. Aišku, tik popieriuose.
Pavyzdžiui, iki šių metų moteriai buvo nustatytas 40 proc. darbingumas, o po reformos, nustatant dalyvumą, procentas pakilo iki 80 proc. Moteris skundė tokį sprendimą ir po nagrinėjimo jai buvo nustatytas 60 proc. dalyvumas. Po panašių pasakojimų žmonės diskutuoja, ar iš viso verta kreiptis dalyvumo nustatymui jau turint negalią, nes baiminamasi, kad pagal naują sistemą sveikesniais gali tapti sunkių problemų kamuojami žmonės.
Žmones praranda išmokas
Situacija buvo pagarsinta ir Seime, vykstant parlamentinei kontrolei Neįgaliųjų teisių komisijoje. „Jeigu parapletikas (dėl stuburo ar kitų ligų negalią turintys asmenys, judantis neįgaliojo vėžimėliu - aut. past.) vertinosi prieš dvejus metus, per šį laiką jo situacija išliko ta pati, jis iš sunkios negalios pereina į vidutinę negalią? Ateina signalai, kad yra prasta situacija su onkologiniais, nefrologiniais ligoniais. Ypač iš organizacijų, atstovaujančių nematomą negalią turinčius žmones. Ar nereikia skubiai kažko keisti?" - klausė Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika OŠMIANSKIENĖ. Ji atkreipė dėmesį, kad sumažėjus dalyvumui, žmonės dėl to gauna mažesnes neįgalumo išmokas. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė atsakė, kad dar anksti kažką konstatuoti, nes laiko nuo reformos pradžios praėjo mažai.
Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė M.Ošmianskienė atkreipė dėmesį, kad norint išsiaiškinti, ar situacija nepablogėjo, pakanka analizuoti statistiką - palyginti situaciją su ankstesniu laikotarpiu. Tačiau ministerija duomenų tokiai analizei nepateikė. Aišku tik tai, kad iš viso per 2024 m. I ketv. priimtas 33 821 sprendimas dėl negalios ar individualios pagalbos teikimo poreikių, pernai per tą patį laikotarpį - 23 734 sprendimai.
Asociacijos „Gyvastis" vadovė Aušra Degutytė pateikė realių pavyzdžių: „Žmonės, kurie yra dializuojami, iki šių metų turėdavo 10-15-20 proc. darbingumą. Tuo tarpu tie, kas dabar yra dalyvumo pervertinimo etape, tampa sveikesni ir jiems nustatomas 30-35 proc. dalyvumo. Tai reiškia, kad išmokos sumažėjo, nors žmonių sveikata nepagerėjo. Tokių atvejų turime ne vieną ir ne du. O kiek dar yra žmonių, kurių situacijos mes nežinome."
Ministerijos atstovai tikino, kad situacija yra žinoma ir ieškoma sprendimų.
Neveikia informacinė sistema
Reforma stringa ir iš techninės pusės. Savivaldybių asociacijos atstovė atkreipė dėmesį, kad kyla problemų dėl informacijos apie dalyvumo lygio nustatymą perdavimo savivaldybėms, nes neveikia informacinė sistema. Taip pat paslaugų teikimo forma yra sudėtinga ir nesuprantama pildančiam asmeniui. Ministerijos atstovai informavo, kad informacinė sistema pradės veikti gegužės mėnesio pabaigoje. Tikimasi, kad tada savivaldybės ir kitos atsakingos institucijos turėtų operatyviai gauti visą informaciją apie asmens poreikius. Taip pat žadama organizuoti susitikimus su savivaldybėmis ir aptarti kylančius klausimus. Šiuo metu tik 23 savivaldybės yra pasiskyrusios asmenų su negalia reikalų koordinatorius.
Tiesa, negalią turintys žmonės susiduria ir su kitais sistemos biurokratizmo labirintais. Savo pavyzdžiu neseniai pasidalijo judėjimo negalią turintis Naglis (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.). Jis stebisi valstybine logika. „Prašymą dalyvumo lygio nustatymui galima teikti ne anksčiau kaip 30 kalendorinių dienų prieš pasibaigiant neįgalumo lygio galiojimui. O prašymą nagrinėja 6-ias savaites (o tai yra 42 dienos), dar 1 savaitė dėl pristatymo paštu, tai iš viso susidaro 49-ios dienos. Tai reiškia, kad 19-ai dienų aš tampu „sveiku". Žinoma, vėliau šitas laikotarpis bus paskaičiuotas atbuline tvarka ir išmokas gausiu, bet kadangi aš dirbu subsidijuotoje darbo vietoje, tai tapus trumpam „sveiku" popieriuose, aš prarandu subsidijuotą darbo vietą ir lieku be darbo. Moralas: kad ir kaip suksi veidą, bet smūgio nuo valstybės neišvengsi," - socialiniame tinkle savo patirtimi pasidalijo Naglis.
