Statyti Vyčio savivaldybė neskuba

Jau praėjo beveik metai nuo tada, kai įsigaliojo Seime skubos tvarka priimtas Lukiškių aikštės įstatymas. Įstatyme numatyta, kad Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turi atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiems 1863-1864 m. sukilėliams.

Įstatyme numatyta, kad vienas iš aikštės akcentų - valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti - yra pagrindinis reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės akcentas. Tačiau nepanašu, kad Vilniaus miesto savivaldybė norėtų matyti Vytį Lukiškių aikštėje.

Kaip „Vakaro žinias" informavo savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas, planuojama, kad Vytis Lukiškių aikštėje turėtų iškilti iki 2026 metų. „Šiuo metu jau yra patvirtinta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri užsiims šiuo klausimu", - sakė atstovas.

Paprašius patikslinti, kas priėmė sprendimą dėl Vyčio, kai tarpinstitucinė grupė nė nebuvo pradėjusi darbo, Vilniaus miesto mero pavaduotojas Tomas Gulbinas patikino, kad „tokiam pasiūlymui pritarė visos institucijos, kurioms buvo pavesta suderinti Lukiškių aikštės tvarkymo planą pagal Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės sutartį dėl Lukiškių aikštės valstybinės žemės panaudos". Pavaduotojas patikino, kad sutartyje nurodyta, jog „Remiantis kūrybinių dirbtuvių rezultatais ne vėliau kaip iki 2024 m. įvykdyti konkursą dėl monumento Vytis ir kovų už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimo ir pan. akcentų projektų; ne vėliau kaip iki 2026 m. įgyvendinti konkurso rezultatus, užtikrinant įstatymo 2 ir 3 str. reikalavimus dėl monumento Vytis ir Lukiškių aikštės naudojimo Lietuvos laisvės kovotojų memorialinėms funkcijoms."

Išeina, kad sprendimas priimtas dar iki pradedant veikti tarpinstitucinei grupei dėl Lukiškių aikštės įstatymo įgyvendinimo. Pirmasis grupės posėdis įvyko birželio 9 d. Iš posėdžio protokolo matyti, kad jame apie Vytį nė nebuvo kalbėta. Posėdyje buvo kalbama, kad naujosios dirbtuvės turėtų įvykti iki 2022 m. kovo mėnesio. Taip pat nuskambėjo pasiūlymas į darbo grupės posėdį pasikviesti ankstesnes dirbtuves laimėjusio projekto „Laisvės kalva" autorių Andrių Labašauską. Darbo grupėje niekam nekilo mintis į posėdį pakviesti Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto vadovą Kęstutį Akelaitį ir architektūrinių sprendimų autorių Gintarą Čaikauską, kurie vėliau teismui ir apskundė kūrybinių dirbtuvių rezultatus. Teisme jie prašė anuliuoti rezultatus ir rengti naujas dirbtuves. Nors teismus ir pralaimėjo, visgi tai, ko siekė, įvyks - bus rengiamos naujos dirbtuvės ir galų gale Lukiškėse turės iškilti Vytis.

Komentuoja Labdaros ir paramos fondo „Vytis su memorialu Laisvės kovotojams" pirmininkas Kęstutis Akelaitis:

Visi teisiniai keliai baigti. Praėjome visas instancijas, kurios buvo galimos, deja, mums nepavyko. Faktiškai visose instancijose buvo pabrėžta, kad kūrybinių dirbtuvių formatas yra per daug neapibrėžtas. Tad laimėtoją labai sunku vertinti. Buvo minėta, jeigu ateityje paaiškėtų, kad laimėtojo projekto įgyvendinti neįmanoma, laimėjimas turėtų būti anuliuojamas. Deja, tai tėra prielaida ateičiai, bet ne sprendimas.

Kol vyko teisinės procedūros ir kol nebuvo Lukiškių aikštės įstatymo, buvo kiek sudėtingiau. Tačiau dabar įstatymas jau priimtas ir konkrečiai įvardyta aikštės funkcija bei tai, kad joje turi stovėti Vyčio skulptūra. Norint tai įgyvendinti, galima arba atrinkti antrosios ar trečiosios vietos laimėtojo projektą iš buvusių dirbtuvių, arba rengti naujas. Manau, kad antrasis variantas būtų realiausias. Architektų ir dailininkų sąjunga galėtų rengti tokį konkursą, kad viskas vyktų profesionaliai ir korektiškai. Jau buvo įvykę tiek konkursų, kad garsiausi Lietuvos menininkai ir skulptoriai jau kiekvienas turi savo Vyčio viziją ar modelį.

Tai, kad fondas „Vytis su memorialu Laisvės kovotojams", kurio steigėjai yra beveik visų patriotinių Lietuvoje organizacijų vadovai, nekviečiamas į pasitarimus savivaldybėje, rodo tam tikrą požiūrį. Savivaldybė bando išlaikyti savo poziciją, Vyčio įgyvendinimą atidėti ketveriems metams. Tai reikštų, kad neaišku, kas bus meras, prezidentas ir kas bus Seime. Tai panašu į vilkinimą. Tą matydami, jau kreipėmės į Seimą ir prezidentūrą. Manau, žinodama mūsų poziciją, savivaldybė ir nekviečia mūsų į tuos pasitarimus. Visuomenininkai turi aktyvinti atsakingas institucijas ir, manau, viskas stos į savo vietas.

Praėjusiam Seimui pavyko išsiaiškinti ir suprasti, kad Lukiškių aikštė priklauso ne savivaldybei, o Lietuvos Respublikai. Su savivaldybe yra tik sudaryta panaudos sutartis, kad ji tvarkytų aikštę. Tad yra savininkas ir yra ūkvedys. Šeimininkas sprendžia, kas jo sklype turi būti, o ūkvedys tą tik įgyvendina. Kol įstatymo nebuvo, buvo galima manipuliuoti, dabar viskas parašyta juodu ant balto ir yra labai aišku. Seimas priėmė įstatymą, Vyriausybė, kontroliuojama Seimo, jį turi vykdyti. Dabar išeina, kad ūkvedys pats sau reguliuoja, kaip jam patogiau. Naujos panaudos sutarties nėra matę net kai kurie Savivaldybės tarybos nariai. Labai keista, kad viskas vėl vyksta už uždarų durų. Nors įstatymo įgyvendinimo veiksmų planas turėjo būti pristatytas dar metų pradžioje.

Aikštė jau yra beveik sutvarkyta, Vyčiui yra įrengta ir numatyta vieta, trūksta tik jo paties. Sprendžiant iš projekto įgyvendinimo Kaune, manau, tam pakaktų pusės metų, o gal net mažiau.